Neilgai trukus atsakomybę už žiaurius sprogdinimus prisiėmė džihadistų „Islamo valstybės“ judėjimas (IS).
Atliko dvigubą išpuolį
JAV prezidentas Joe Bidenas, reaguodamas į situaciją, išreiškė užuojautą aukų ir sužeistųjų šeimoms bei artimiesiems ir tikino, kad išpuolių kaltininkams neatleis, juos „sumedžios ir privers brangiai sumokėti“.
Pastarųjų dienų įvykius Afganistane portalui lrytas.lt sutikusio pakomentuoti islamo tyrinėtojo, Vytauto didžiojo universiteto profesoriaus Egdūno Račiaus teigimu, ketvirtadienio išpuoliu buvo nusitaikyta nušauti du zuikius vienu šūviu. Pirma, destabilizuoti situaciją Afganistano sostinės Kabulo oro uoste ir sumenkinti Talibano autoritetą. Antra, pakenkti bei situacijos įkaitais paversti JAV karines pajėgas.
„Turbūt yra akivaizdu, kad kas organizavo šiuos išpuolius arba, galima sakyti, atliko dvigubą išpuolį – siekė destabilizuoti padėtį, diskredituoti naująją valdžią kaip nesugebančią užtikrinti saugumo, pirmiausia, Afganistano piliečių saugumo.
O kita vertus, tai neabejotinai yra Jungtinėms Valstijoms, koalicijai ar NATO priešiška grupė ar jėga, kuri, įvykdydama tokį išpuolį, pareikalavusį aukų ir sužeistųjų, norėjo pasinaudoti proga ir „įkasti“ minėtoms pajėgoms“, – kalbėjo ekspertas.
Jis neabejoja, kad tikslą pasiekti teroristinei grupuotei pavyko.
„Matome, kad šį tikslą jie, bent iš dalies, neabejotinai pasiekė, turint galvoje, kad jie parodė, jog gali prasiskverbti pro užkardas ir patikrinimo punktus, kuriuos visame mieste, daugiau mažiau valdo būsimoji naujoji valdžia, o taip pat jie sugebėjo prieiti prie amerikiečių taip arti, kad juos sužalotų ar net nužudytų“, - kalbėjo E.Račius.
Eksperto nuomone, ketvirtadienio išpuolis neatitinka tradicinio teroristinės atakos apibrėžimo.
„Tradiciškai teroristiniai išpuoliai yra organizuojami tam, kad pasėtų baimę visuomenėse ir iš dalies vyriausybėse bei tam, kad visuomenės spaustų vyriausybes sutikti su teroristų reikalavimais.
Todėl tai nėra visiškai klasikinė situacija. Kol kas yra akivaizdu, kad šis išpuolis, kurių, tikėtina, galėtų būti ir daugiau, yra skirtas tam, kad destabilizuotų situaciją ir diskredituotų į valdžią ateinančią grupę.“
Neabejoja, kad JAV sunaikins išpuolio organizatorius
Dėl tolimesnių atsakomųjų JAV veiksmų pobūdžio E.Račius didelių abejonių neturėjo ir teigė, kad tik laikas parodys, kada bus pranešta apie „sumedžiotus“ ir nukautus išpuolių organizatorius.
„Jungtinės Valstijos imsis priemonių, kurios tikriausiai yra lengvai nuspėjamos – tai bus preciziška, „chirurginė“ karinė operacija, kurios metu, jei bus nustatyta, kur slepiasi išpuolių organizatoriai, ta vieta paprasčiausiai bus sunaikinta, kaip tai daug kartų yra daryta tiek pačiame Afganistane, tiek Irake, tiek kitose vietose, kur JAV veikė karinėmis priemonėmis.
Tad algoritmas iš JAV perspektyvos yra nesunkiai nuspėjamas ir jau tiek kartų atsipirkęs, kad čia net nebėra abejonių, kaip valstybė pasielgs. Kiek tai užtruks – savaitę, dvi, mėnesį ar metus, kol bus paskelbta, kad operacija, kurios metu buvo nukauti Kabulo oro uosto atakas organizavę asmenys, pasakyti sunku, tačiau tas algoritmas yra aiškus“.
Sutampa interesai
Vis dėlto Artimųjų Rytų ekspertas pabrėžė, kad ketvirtadienio situacija dar pasireiškė ir tuo, jog pirmą kartą JAV ir Talibano interesai sutapo, o tai galėtų reikšti, kad dar prieš kelias dienas priešais viena kitą laikiusios jėgos galėtų bendradarbiauti stengiantis pažaboti bendrą priešą.
„Šiuo atveju, man atrodo, kad JAV ir naujosios Afganistano valdžios interesas beveik 100 proc. sutampa. Galbūt Jungtinėms Valstijoms pačiame Afganistane teroristinės organizacijos tiesioginės grėsmės nebekels, nes, paprasčiausiai JAV kariai ir civiliai jau bus evakuoti, bet globaliai bet kokia tokia grupuotė – ar „Islamo valstybė“, ar kažkokia kita, globalią darbotvarkę turinti teroristinė organizacija, jei būtų palikta likimo valiai, tikrai pradėtų kelti grėsmę JAV interesams visame pasaulyje, todėl valstybė yra neabejotinai suinteresuota kaip galima greičiau užgniaužti tokius židinius.
Tuo tarpu Talibanui taip pat yra svarbu pacifikuoti šalį ir užtikrinti, kad neegzistuotų jokios jam oponuojančios, o ypač ginklu oponuojančios organizacijos, kurios galėtų imtis teroristinių metodų.
Tad JAV su Talibanu siekia ne tik atrasti bendrą kalbą, nes, greičiausiai, ta bendra kalba šiuo klausimu jau yra rasta, bet galbūt ir pasidalinti žvalgybine informacija. JAV norėtų sužinoti, ką naujoji Afganistano valdžia žino apie galimus naujausio išpuolio organizatorius ir kur jie galėtų slapstytis, o tai išsiaiškinus, JAV galės nesunkiai įgyvendinti minėtą karinę operaciją.
Taigi, šia prasme egzistuoja tam tikras paradoksas, kadangi yra renkama informacija, įskaitant ir žvalgybinę, kuria galbūt yra dalinamasi su jėga, kuri prieš dvi savaites dar buvo matoma kaip didžiausias priešas, prieš kurį JAV arba bent jau JAV remiama Afganistano kariuomenė turėjo kariauti.“
Teroristinių išpuolių tikimybė ateityje
Iki šiol egzistavo dvi didžiulę grėsmę visam pasauliui kėlusios organizacijos. Viena iš jų – „al-Qaeda“, su kuria naujasis Afganistano režimas – Talibanas bendradarbiavo, kuomet valdė šalį 1996 – 2001 m. Tokius abiejų grupuočių ryšius profesorius pavadino „santuoka iš išskaičiavimo“. Antroji, globaliu mastu veikusi teroristinė grupuotė – „Islamo valstybė“.
Tačiau, anot E.Račiaus, mažai tikėtina, kad Afganistano teritorija netolimoje ateityje galėtų tapti nauju globalaus terorizmo sąmokslininkų lopšiu, nes „al-Qaeda“ buvo pakankamai sėkmingai nukenksminta Jungtinių Valstijų ir yra per silpna, o „Islamo valstybei“ šalyje veikti būtų per sunku dėl ideologinių nesutarimų su šalį užgrobusiu ir joje įtaką išlaikyti bandysiančiu Talibanu.
„Kalbant apie „al-Qaeda“, galima sakyti, kad amerikiečiai labai sėkmingai su šia grupuote susidorojo. Ir jei „al-Qaeda“ apskritai dar kelia kokią nors realią grėsmę, galbūt tai galėtų būti jaučiama Sachelyje ir gal šiek tiek Šiaurės Afrikoje, tačiau bet kuriuo atveju, tai nėra jėga, kuri, bent jau artimiausiu laikotarpiu, galėtų kelti grėsmę pasauliui.
Ar ji gali sugrįžti į Afganistaną, priklausys nuo to, kokia galiausiai bus suformuota naujoji valdžia – kokia plati koalicija bus sudaryta Kabule, ar bus konstruojamas naujas santykis su „al-Qaeda“, tadžikų ir buvusių valdžių atstovais, tokiais kaip Abdullah Abdullah ar Hamidas Karzajus, todėl šioje vietoje, prieš kažką prognozuojant, reikėtų dar truputėlį palaukti.
Tačiau kalbant apie „Islamo valstybę“, kuri visai neseniai buvo didžiulė grėsmė fizine prasme, dabar tapo daugiau idėjine, ideologine grėsme, todėl kol kas čia galime būti ramūs, nes naujoji Afganistano valdžia – itin priešiška „Islamo valstybei“ – tai yra visiškai skirtingas programas turintys, tarpusavyje absoliučiai nesusišnekantys judėjimai, todėl „Islamo valstybės“ įsigalėjimas galėtų būti įmanomas tik tokiu atveju, jei naujoji valdžia pasirodytu per silpna ir neišlaikytų galios monopolio šalyje. Tačiau nemanau, kad taip nutiks.“
Nepaisant to, anot eksperto, Afganistanas vis dėlto galėtų tapti prieglobsčiu mažesnėms radikalioms teroristinėms grupuotėms, sukelsiančioms neramumų regione ir galimai tapsiančioms nauju iššūkiu Rusijai.
„Kitos ginkluotos organizacijos, tokios kaip Uzbekistano islamiškasis judėjimas, tadžikų islamistų judėjimai, galbūt net radikalios Kašmyro grupuotės ir jų atstovai galėtų rasti užuovėją naujajame Afganistane, tačiau tai būtų ne globalią, o regioninę arba net konkrečiai nacionalinę programą turinčios ginkluotos draugovės, nekelsiančios didesnės globalios grėsmės. Vis dėlto jos galėtų tapti galvos skausmu centrinės Azijos valstybėms ir iš dalies Rusijai.
Neatmesčiau galimybės, kad, pavyzdžiui, radikaliausi čečėnų kovotojai, kurie tikrai buvo įsikūrę Talibano iki 2001 m. valdytame Afganistane, ten tebėra arba ten sugrįš, o sugrįžę neabejotinai galėtų bendradarbiauti su naująja valdžia ir tapti galvos skausmu tai pačiai Rusijai“, – svarstė E.Račius.
JAV prezidento rinkimai ir dabartinės vyriausybės ateitis
Vertindamas tragiškų pasekmių sukėlusių išpuolių ir JAV prezidento sprendimo patraukti karines pajėgas iš Afganistano galimą įtaką J. Bideno ir jo atstovaujamų demokratinių politinių jėgų populiarumui šalies visuomenės akivaizdoje, prof. E.Račius teigė, kad, nors pastarieji įvykiai vyriausybei politinių taškų nepridėjo, rinkdamiesi kitą valstybės prezidentą, piliečiai pirmiausia remsis ekonominiu aspektu.
„Viskas priklausys nuo JAV ekonomikos, – sakė jis. – mes kažkodėl įsivaizduojame, kad JAV piliečiai yra labai įsijautę ir atidžiai stebi įvykius Afganistane. Absoliuti dauguma jau seniai to nebedaro, nes yra pavargę nuo šio karo, nuo skaičių, nuo trilijono dolerių, kurie buvo „sukišti“, tad žvelgiant per šią prizmę, galima pasakyti, kad didžiuma amerikiečių džiaugiasi, kad pagaliau mokesčių mokėtojų pinigai nebebus švaistomi veltui. Todėl karinių pajėgų išvedimą kaip tokį sveikina tiek demokratų, tiek respublikonų rinkėjai.
Pastarųjų savaičių vaizdai, žinoma, nuteikia nejaukiai, nes JAV buvo pastatytos į ganėtinai keistą padėtį – žiūrint iš šalies, pasaulinė supergalybė buvo visiškai parklupdyta, tapo situacijos įkaite ir yra priversta paskubomis evakuoti savo žmones ir su koalicija bendradarbiavusius svetimšalius.“
Ekspertas pažymėjo, kad dabartiniu momentu „paveikslėlis“ tikrai nėra gražus, tačiau tai neturėtų būti lemiamu faktoriumi, galinčiu nulemti ateities šalies prezidento rinkimų rezultatus. Svarbesniais veiksniais galėtų tapti dabartinio prezidento amžius ir su tuo susijęs fizinis ir psichologinis pajėgumas kandidatuoti antrą kartą bei kiti tarptautinėje arenoje vyksiantys procesai, kurie galėtų nustelbti šiandienos įvykius Afganistane.
„Prezidento rinkimai vyks ne kitais metais ir ne už dviejų, todėl ši situacija gali visiškai užsimiršti, galbūt bus kažkokių, net svarbesnių įvykių, susijusių su terorizmu arba konfliktų kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui, tarp Taivano ir Kinijos, kurie rinkimų metu bus aktualesni. Tačiau, kaip jau minėta, žmonės pasirinks pirmiausiai atsižvelgdami į JAV ekonomikos dinamiką.
Kita vertus, mes suprantame, kad prezidentas J.Bidenas yra gana solidaus amžiaus žmogus, todėl reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar jis turės sveikatos ir noro dalyvauti naujuose rinkimuose. Kol kas neskubėkime žiūrėti į priekį, tačiau šiandienos perspektyvoje, pastarieji įvykiai pozityvių politinių taškų, žinoma, nepridėjo.“
