Tačiau įvyko gal dar blogiau, nei šis procesas būtų vykęs D.Trumpui likus JAV vadovu.
Sukrečiantys vaizdai iš Kabulo oro uosto mirga pasaulio žiniasklaidoje. Visų rangų komentatoriai sutrikę. Kartojamas raktiniu tapęs žodis – pralaimėjimas. Papildoma – Vakarų pralaimėjimas? Neišlaikė ir Vokietijos kanclerė A.Merkel – ji viešai sukritikavo JAV sprendimą.
Lyginama su 1975 m. Saigonu. Prisimenu sovietinių laikų televizoriaus ekrane nuolatos rodomus skubotai Vietnamą paliekančių JAV karių ir civilių vaizdus. Sovietų propaganda tai mokėjo daryti. Beje, dabartinės Rusijos propagandinės laidos ne tik nenusileidžia, bet dėl šimteriopai pagerėjusių techninių galimybių gerokai pranoksta anuos laikus.
Vašingtono paaiškinimų, kad tai skirtingos situacijos, niekas negirdi. Tam talkina, atvirai sakant, labai keistas J.Bideno kalbėjimas. Lėtai (specialiai?) paaiškinta, kad JAV sėkmingai įvykdė iš pat pradžių keltą tikslą stabdyti teroristų, vienaip ar kitaip susijusių su rugsėjo 11-osios teroru, organizacinę plėtrą Afganistane, o dabar, nenorint įklimpti kare, kuris būtų naudingas Rusijai, pasitraukimas vykstąs pagal planą.
Gal JAV vadovo tikslas buvo šiek tiek atvėsinti staiga įkaitusį orą, bet kyla kitas klausimas: ar prezidentas žino tikrą padėtį?
Demonstratyvus išėjimas iš salės spaudos konferencijos metu, nelaukiant žurnalistų klausimų, liudija, kad įvykiai netikėti, ir nežinoma, ką pasakyti dėl tolesnių veiksmų. O talibai, regis, žino, ką daryti, ir žinojo, kaip klostysis įvykiai, jau anksčiau, dar susitarimų su D.Trumpu metu.
Talibanui, „brutaliai fanatikų gaujai“, kaip juos prieš trylika metų savo atsiminimų knygoje yra pavadinęs CŽV vadovas G.Tenetas, reikėjo ne ištęsto, net ritualizuoto JAV išėjimo, o staigios triukšmingos pergalės.
Jis žinojo, kad Afganistano prezidento aplinka kartu su amerikiečių remiama kariuomene silpna, korumpuota ir užimant Kabulą pasipriešinimo, kaip ir kituose miestuose, nebus.
JAV kariškiai bazes su nemažai amunicijos paliko nelaukdami aršaus, psichologiškai motyvuoto priešo, afganų kariauna iškėlė rankas. Prezidentas A.Ghani pabėgo, sakoma, su nemažai grynųjų, nors prieš savaitę sakė būsiąs savo šalyje iki paskutinio kraujo lašo. Kas toliau?
J.Bidenas pareiškė, kad JAV jaunimas neturi padėti ir žūti šalyje, kurios kariuomenė nenori kariauti. Tačiau gerokai anksčiau, dar būdamas senatorius, o vėliau – viceprezidentas, kalbėjo apie kilnius JAV tikslus Afganistane: demokratiją, vieningą naciją ir žmogaus teises.
Naujausiame pareiškime tiems žodžiams tekste nebeliko vietos.
Pagal nustatytą tvarką, nelikus vadovo šaliai turėtų vadovauti viceprezidentas A.Salehas. Tačiau, kiek žinoma, jis su dešimtimis tūkstančių kovotojų provincijoje ketina (?) priešintis talibams. Jie ketina kurpti „pereinamąją inkliuzyvinę vyriausybę“ iš įvairių politinių grupių, nes Talibanas nepajėgus kontroliuoti visos teritorijos, anot ekspertų, su šiokius tokius mokslus ėjusiais, beraščiais ir fanatikais.
Nesunku prognozuoti – bus vidinės pjautynės tarp karingųjų ir nuosaikesnių, tarp liberalesnių ir radikalų, dėl to kentės ekonomika ir visuomeninis gyvenimas, nekalbant jau apie žmogaus teises, nors talibų lyderiai viešai tikina būsią kitokie nei anksčiau, leisią moterims ne tik dirbti, bet ir mokytis.
Gyvenimą tvarkys šariatas. Vėl formuosis Afganistano islamo emyratas. O kaip dėl karo ir taikos?
Sklinda kalbos, kad ruošiamasi telkti džihado regioninį centrą. Suplauks įvairiausių atmainų teroristai. Tačiau tai neatsitiks greitai, nes talibams, norintiems pripažinimo, reikės apsimesti ir taikiais, ir sukalbamais.
Labiausiai dėl pertvarkos Afganistane išgyvena Rusija. Jos gausūs Rytų ekspertai vienu balsu tvirtina, kad atsigavusio ir sustiprėjusio Talibano dėmesys koncentruosis į Vidurinę Aziją, jos silpnas valstybes Tadžikistaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, net Kazachstaną. Viena didžiausių bėdų, be terorizmo, – neužtvenkiama narkotikų upė. Nemaloni perspektyva. Tegu Rusija su talibais ir galynėjasi – girdėti ant Kremliaus pykstančio vakariečio balsas.
Bet tekantys vandenys vienaip ar kitaip susisiekia, ir narkotikai su teroristais išsilaipins Europoje.
Jau dabar akivaizdu – bus pabėgėlių ir ekonominė migracija. Žinoma, tai nenauja problema, apie pasekmes dėl naujo sujudimo Afganistane kalbėjo ir premjerė I.Šimonytė.
Manau, pabėgėliais ir ekonominiais emigrantais ES narėms teks dalytis tarpusavyje.
Jeigu JAV būtų pasilikusios Afganistane, ar situacija būtų geresnė? Anksčiau ar vėliau JAV kariai turėjo grįžti namo. Tik gal ne tokiu būdu, kokį matėme televizijos ekranuose. Žmonėmis aplipęs lėktuvas ir iš dangaus krintantys kūnai ilgam įsirėš į atmintį.
Manau, įvyko didžiulė geopolitinė klaida pakelti į orą lainerį su kabančiomis žmonių kekėmis. Dėl to jau dabar daromos plačios išvados. Į lėktuvą veržėsi amerikiečių šalininkai. Oro uostas nebuvo talibų užimtas. Dar blogiau, jei visa kaltė bus suversta lakūnams, kuriems, kaip teigiama, jau nusileidus prireikė psichologų pagalbos.
Vakarams be JAV bus sunku dirbti Viduriniuose Rytuose ir didžiuliame priešpriešų kupiname regione. Aiškėja dar viena nemaloni tiesa tiems, kurie tiki bendromis pasaulio vertybėmis, – yra šalių, kuriose niekada nebuvo ir nebus demokratijos. Bent jau šį šimtmetį.
