Jau daugiau nei dešimtmetį Rytų ir Vakarų Afrikoje, Sahelyje bei kai kuriose Pietų Afrikos dalyse pastebima vis aktyvesnė ekstremistinių grupuočių veikla.
Dauguma tokių grupuočių yra islamistų kovotojų grupės, kurios tam tikra forma yra susijusios su „al-Qaeda“, teroristine organizacija, kuri, anot Jungtinių Tautų (JT), turi ryšių su Talibanu Afganistane.
Somalio žiniasklaida, susijusi su vietine „al-Shabab“ grupe, pasveikino Talibano įvykdytą Afganistano valdžios nuvertimą. Tai, anot Londone įsikūrusio politikos analitiko Ahmedo Rajabo, galima vertinti kaip išreikštą paramą.
„Mes nesame visiškai tikri dėl Talibano ir „al-Shabab“ ryšio. Neaišku ar tai yra oportunistiniai ryšiai iš „al-Shabab“ pusės, ar tai iš tikrųjų yra tiesioginiai natūralūs ryšiai tarp dviejų judėjimų“, – „Deutsche Welle“ (DW) žurnalistams sakė A.Rajabas.
Jis teigė, kad dar per anksti spręsti, tačiau, kaip bebūtų, Talibanas tokias Afrikos ekstremistų žinutes gali suprasti kaip savo įtakos didėjimą.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas perspėjo apie „nerimą keliantį“ vadinamosios „Islamo valstybės“ (IV) padalinių išsiplėtimą visoje Afrikoje ir tikino, kad tai susiję su padėtimi Afganistane.
Šiai pozicijai pritaria ir Ganos Kofi Annan tarptautinio taikos palaikymo mokymų centro akademinių reikalų ir tyrimų fakulteto direktorius Kwesi Aningas.
„Pokyčiai Afganistane gali sukelti pavojų mums visiems Afrikoje ir Sahelyje“, – Ganos sostinėje Akroje įsikūrusiame radijuje „Citi FM“ sakė K.Aningas.
Didžiulis ekstremistų kiekis Afrikoje
„Al-Shabab“ daugelį metų kovoja, siekdami nuversti JT remiamą Somalio vyriausybę ir šalyje įvesti griežtus šariato įstatymus. Grupuotė taip pat buvo atsakinga už mirtinus išpuolius Somalyje ir Rytų Afrikos regione.
Nigerijos „Boko Haram“ grupuotė stovėjo už atakų, kurių metu Vakarų Afrikoje žuvo dešimtys tūkstančių žmonių ir milijonai buvo priversti nuo karo žiaurumų bėgti į užsienį.
Islamo kovotojai taip pat veikia Sahelio regione ir kai kuriose Vakarų Afrikos subregiono dalyse.
Mozambike islamo ekstremistai nusiaubė didžiąją dalį šiaurinės Kabo Delgado provincijos. Remiantis JT duomenimis, nuo sukilimo pradžios 2017 m. žuvo daugiau nei 7 tūkst. žmonių ir daugiau nei 700 tūkst. buvo priversti palikti namus. Radikalaus islamo kovotojai taip pat veikia kai kuriose Kongo Demokratinės Respublikos dalyse. Politikos analitikas K.Aningas pabrėžė, kad reikia imtis priemonių, apsaugosiančių Afriką nuo naujų grėsmių, kurios gali kilti dėl dabartinės Afganistano krizės.
Vakarų Afrikos kovos su ekstremizmu centro (WACCE) vykdantysis direktorius Mutaru Mumuni Muqtharas sakė DW, kad Afrikos ekstremistų grupuotės dėl įvykių Afganistane taps tik drąsesnės.
„Atsiranda tendencija, suteikianti ne tik viltį, bet ir tam tikrą teisėtumo ir legitymumo jausmą, netikrą legitimumo jausmą grupėms, kurios tikisi nuversti vyriausybes regionuose, kuriuose jos veikia“, – sakė jis.
Gali pasikartoti Afganistano scenarijus
Prancūzija paskelbė, kad iki 2022 m. sumažins savo karinių pajėgų skaičių Sahelio regione, vykdydama savo karinių bazių šiaurės Malyje uždarymo procesą, kurį šalis yra numačiusi pradėti 2021 m. pabaigoje.
Prancūzija, kaip buvusi Sahelio regiono kolonijinė galia, nuo 2013 m. turi karių Malyje. Pastarieji padėjo vietos pajėgoms išstumti islamo ekstremistus, užgrobusius nemažai miestų Malio šiaurėje.
Afganistano valdžios perėmimas, įvykdytas Talibano po JAV vadovaujamų pajėgų pasitraukimo iš šalies sukėlė nuogąstavimus, kad panašaus likimo gali sulaukti ir Sahelio regionas, kuomet Prancūzijos misija bus užbaigta.
Saugumo eksperto ir Pietų Afrikos „Signal Risk“ tyrėjo Ryano Cummingso manymu, Prancūzija turės iš naujo apsvarstyti savo sprendimą, tačiau pridūrė, kad gali būti ir kitų politinių sumetimų, nes „nėra aišku ar Prancūzijos buvimas Sahelyje pasireiškė šio regiono ekstremistinių grupuočių operatyvumo ir smurto sumažėjimu.“
Afrikos vyriausybės privalo būti budrios
„Boko Haram“, „al-Shabab“ ir kitų Afrikos dalyse veikiančių ekstremistinių grupuočių ideologija galbūt nėra viename lygyje su Talibano, tačiau daugelio analitikų manymu, Talibano triumfas gali juos įkvėpti ir paskatinti. Ekspertai teigia, kad Afrikos vyriausybės turi atkreipti į tai išskirtinį dėmesį.
Anot R.Cummingso, Afrikos vyriausybės turi pasimokyti iš konteksto Afganistane ir pateikti žmonėms geresnį sandorį, nei gali pasiūlyti ekstremistai.
„Daugeliu atvejų, kalbant apie terorizmo paveiktas Afrikos žemyno valstybes, matome, kad šios kovotojų grupuotės iš tikrųjų perima ir teikia valstybines paslaugas“, – pažymėjo jis.
Ekstremistai dažnai teikia teisines ir socialines paslaugas, kurios žlugo daugelyje Afrikos šalių, ir naudojasi tuo, kad laimėtų žmonių paramą.
WACCE vykdantysis direktorius M.Muqtharas nori, kad Afrikos vyriausybės sutelktų dėmesį į „visapusišką kovą su terorizmo varikliais ir skatintojais, o ne tik su teroristais, nes teroristai žudomi mūšio lauke, o terorizmas – vietinėje bendruomenėje“.
K.Aningas iš Kofi Annano taikos palaikymo mokymų centro sakė, kad tai, kas vyksta Afganistane gali tapti labai naudinga pamoka Afrikai.
„Vakarų šalys negali tiesiog ateiti iš kažkur, primesti savo kultūrą, vertybes bei atvesti į šalį savo armiją ir manyti, kad tai suveiks.“
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.