„Žinoma, bus (poveikis – BNS), nes toks reiškinys, kurį matome šiomis dienomis, valandomis, tikrai paskatins migrantų bangą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją
„Turime tą atsakomybę, ir manau, kad EK galės įgalioti tolygiai paskirstyti (migrantus – BNS) po visas Europos šalis, valstybes nares, manau, kad Europos Komisija galėtų tai padaryti, kad būtų išlaikoma lygybė. Manau, kad tai gali būti padaryta greitai“, – tvirtino EP vadovas.
Pasak jo, Europa taip pat turės gebėti prisitaikyti ir priimti Afganistano piliečius, dirbusius kartu su Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų sąjungininkų pajėgomis, saugant juos nuo Talibano keršto.
Premjerė Ingrida Šimonytė kol kas nevertina galimo migracijos iš Afganistano masto, bet žada, kad Lietuva vadovausis įprastomis teisinėmis procedūromis priimdama bėgančiuosius iš šalies.
„Situacija sudėtinga, Europos Sąjunga dabar, manau, labai daug dėmesio skirs artimiausiomis savaitėmis. Labai noriu tikėtis, kad kaip Europos Sąjunga šitam būsime pasiruošę geriau nei kad buvo pasiruošusi Lietuva tam, kas čia atsitiko. Bet atsitiko ne dėl politinio lauko pasikeitimo, kaip Afganistane, o dėl to, kad vienas režimas nusprendė panaudoti kitų šalių žmones, kad spaustų Europos Sąjungą. Mano supratimu, tai skirtingos istorijos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Pasitraukus Vakarų pajėgoms, Talibano kovotojai, nesulaukę pasipriešinimo, Afganistane vos per dešimt dienų užėmė miestą po miesto, o sekmadienį perėmė ir sostinę Kabulą. Iš Afganistano pabėgęs šalies prezidentas Ashrafas Ghani pareiškė, kad sukilėliai laimėjo 20 metų karą.
Talibams užėmus sostinę, Kabulo oro uoste susirinko tūkstančiai afganistaniečių, besitikinčių ištrūkti iš savo šalies.
ES galėtų intensyvinti sankcijas Baltarusijai, sako EP pirmininkas D. Sassolis
Europos Sąjungos (ES) taikomos sankcijos Baltarusijai yra veiksmingos, jos galėtų būti intensyvinamos, sako Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassolis.
„Mes nenorime grįžti atgal, kalbant apie sankcijas. Mes manome, kad tai yra veiksmingas būdas. Kalbėjome su ministre pirmininke (Ingrida Šimonyte – BNS), sakėme, kad jos gali būti suintensyvintos (...). Kaskart, kai paliečiama piniginė, yra reakcija, todėl matome, kad tai gali būti teigiama“, – per bendrą spaudos konferenciją Vilniuje tvirtino D. Sassolis.
„Tikrai neatsisakysime sankcijų. Ko mes reikalaujame – norėtumėme politinių kalinių išlaisvinimo, negirdėti tokių agresyvių faktų, kaip „Ryanair“ lėktuvo, jaunuolio Romano (Protasevičiaus) pagrobimas, kuris yra namų arešte, tačiau jis buvo pažemintas prieš savo bendruomenę (...). Tai yra pažeminimas, mes norime, kad už jį būtų atlyginta“, – teigė EP vadovas.
D. Sassolis taip pat sako nesuprantantis dar balandį Rusijos priimto sprendimo taikyti sankcijas jam ir dar keliems Europos pareigūnams, draudžiant atvykti į šalį ir vertina tai kaip atsaką į ES principingą poziciją taikant sankcijas Rusijai.
Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant kalio trąšų prekybą, paskelbė birželio pabaigoje. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų.
Rugpjūčio pradžioje Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ES įvesti naujų sankcijų Baltarusijai ir nepripažinti autoritarinio šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos sprendimų.
ES diplomatijos vadovas: derėtis su Talibanu reikia dėl evakuacijos
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas trečiadienį sakė, jog yra būtina kalbėtis su Talibanu norint evakuoti iš Afganistano užsienio piliečius ir su NATO pajėgomis dirbusius afganistaniečius.
„Pasakiau, jog privalome kalbėtis su jais, o kai kuriems žmonėms tai pasirodė skandalinga, – Ispanijos nacionaliniam radijui sakė Josepas Borrellis. – Tačiau kaip turėtume atverti saugų kelią į [Kabulo] oro uostą, jei nesikalbame su tais, kas perėmė Kabulo kontrolę?“
Pasak ES diplomatijos vadovo, pagrindinis jo rūpestis yra žmonių, kuriems dėl galimų represijų reikia padėti tuojau pat išvykti iš šalies, dabartinė padėtis.
„Matėme minias ant tūpimo takų, apsunkinančias oro uosto darbą... Tikimės, kad padėtį galima valdyti ir kad mūsų lėktuvai galės nutūpti ir pakilti, bet, atvirai kalbant, aš [to] nežinau, – sakė jis. – Mums reikia veikti ne tiek pačiame oro uoste, kurį kontroliuoja amerikiečių armija, bet dėl to, kaip tiems, kam reikia išvykti, patekti į oro uostą.“
„Mano atsakomybė yra identifikuoti tuos, kas su mumis dirbo, ir padėti juos perkelti“, – sakė J. Borrellis.
„Tai, kas vyksta Afganistane, yra viso Vakarų pasaulio pralaimėjimas, ir visi privalome išdrįsti tai priimti“, – pridūrė jis.