Įstatymu nustatomas 30 metų senaties terminas teisinėms pretenzijoms dėl komunistinio režimo po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto. Daugelis jų susijusios su kadaise klestėjusia Lenkijos žydų bendruomene.
Kadangi didžioji dalis turto buvo konfiskuota komunistinės eros laikotarpiu po karo, įstatymas faktiškai užkirs kelią daugeliui galimų pretenzijų.
A. Duda Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė, kad tikisi, jog naujasis įstatymas užbaigs „teisinio chaoso erą“ ir „reprivatizacijos mafijas“.
Įstatymo šalininkai tvirtina, kad jis užtikrins didesnį aiškumą dėl nuosavybės teisių ir eliminuos nuolatinę korupcijos ir nesąžiningų teisinių pretenzijų naudojantis suklastotais dokumentais problemą.
Tuo metu Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pareiškė, kad Lenkija priėmė „amoralų, antisemitinį įstatymą“.
„Šįvakar nurodžiau reikalų patikėtiniui mūsų ambasadoje Varšuvoje nedelsiant grįžti į Izraelį konsultacijoms neribotam laikotarpiui“, – nurodė diplomatijos vadovas.
„Naujasis Izraelio ambasadorius Lenkijoje, kuris turėjo išvykti į Varšuvą, kol kas liks Izraelyje“, – pridūrė jis.
Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas savo ruožtu pasmerkė minimą teisės aktą ir sakė, kad jis demonstruoja „gėdingą panieką Holokausto atminimui“.
„Tai rimta priemonė, kuriai Izraelis negali likti abejingas“, – sakoma jo pareiškime.
Y. Lapidas taip pat sakė, kad jo ministerija rekomenduos lenkų pasiuntiniui Izraelyje, kuris šiuo metu atostogauja, „tęsti savo atostogas savo šalyje“.
„Jis turėtų išnaudoti savo turimą laiką aiškindamas lenkams Holokausto reikšmę izraeliečiams“, – pareiškė Izraelio diplomatijos vadovas.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, jog toks Izraelio sprendimas yra „nepagrįstas“.
„Šie Izraelio žingsniai labai kenkia mūsų santykiams“, – sakoma pranešime, kuriame perspėjama, kad bus imtasi „deramų politinių ir diplomatinių veiksmų“.
Lenkija „nemokės už Vokietijos nusikaltimus“
Lenkijos parlamentui šią savaitę pritarus naujajam įstatymui, Izraelio užsienio reikalų ministras Y. Lapidas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino A. Dudą jo nepasirašyti.
A. Blinkenas sakė esąs „labai susirūpinęs“ ir paragino Lenkiją priimti išsamų įstatymą dėl konfiskuoto turto kompensavimo, kaip tai padarė kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Tačiau ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Lenkija „nemokės už Vokietijos nusikaltimus“.
Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 6 mln. Lenkijos piliečių, pusė jų – žydai.
Po karo komunistinis režimas nacionalizavo daugybę nekilnojamojo turto. Didelė dalis to turto savininkų anksčiau buvo nužudyti arba pabėgo iš šalies.
Nors įstatyme kalbama tiek apie žydų, tiek ne žydų tautybės buvusius nekilnojamojo turto savininkus bei jų paveldėtojus, aktyvistai sako, kad žydai bus neproporcingai stipriai paveikti, nes daugelis jų po karo per vėlai pateikė pretenzijas.
„Lenkija, žinoma, nėra atsakinga už tai, ką nacistinė Vokietija padarė per Holokaustą. Tačiau... Lenkija vis dar turi naudos iš šio neteisėtai įgyto turto“, – sakoma Pasaulio žydų restitucijos organizacijos (WJRO) pranešime.
Pasak jos, „nekilnojamojo turto grąžinimas yra daugiau nei pinigai – daugeliui Holokaustą išgyvenusių žmonių ir jų šeimų namai yra paskutinis likęs fizinis ryšys su gyvenimu, kurį jie kadaise gyveno“.
