„La Prensa“ buvo vienintelis likęs nepriklausomas nacionalinis dienraštis Nikaragvoje, kurios vyriausybė kaltinama opozicijos slopinimu.
Ketvirtadienį dienraščio redakcija paskelbė stabdanti leidybą, nes, pasak jos, muitinė sulaikė bendrovės importuotą popierių.
Artėjant lapkritį Nikaragvoje vyksiantiems visuotiniams rinkimams, nuo birželio pradžios valdžia jau suėmė 32 opozicijos veikėjus, tarp jų – septynis politikus, ketinančius mesti iššūkį ketvirtosios kadencijos iš eilės siekiančiam prezidentui Danieliui Ortegai.
Pasak oficialaus policijos pranešimo, laikraščio vadovų atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl „sukčiavimo muitinėje ir pinigų plovimo“.
Vidurdienį policija perėmė patalpų kontrolę ir pranešė, kad laikraščio sandėliai yra „areštuoti“.
Kai kurie dienraščio žurnalistai sakė, kad reido metu buvo nutrauktas interneto ryšio ir elektros tiekimas, o pareigūnai neleido jiems naudotis mobiliaisiais telefonais pastato viduje.
Vyriausybei palanki žiniasklaida socialiniuose tinkluose paskelbė „La Prensa“ sandėlių nuotraukas ir teigė, kad redakcija neturėjo pagrindo sustabdyti popierinio laikraščio leidybos.
„Laikraščio„ La Prensa „sandėliuose yra daug popieriaus, todėl bendrovė gali toliau spausdinti savo laikraštį“, – socialiniuose tinkluose paskelbė valstybinė televizija „Canal 4“.
Tačiau „La Prensa“ darbuotojai tvirtino, kad turimo popieriaus nepakanka net vienam leidinio tiražui išspausdinti.
Amerikos šalių žmogaus teisių komisija (IACHR) ir jos specialusis pranešėjas žodžio laisvės klausimais po policijos reido redakcijos patalpose pasmerkė „nuolatinį spaudos persekiojimą Nikaragvoje“.
„Tiesioginis ar netiesioginis spaudimas, kuriuo siekiama nutildyti spaudą, daro įtaką demokratinėms diskusijoms ir yra nesuderinamas su teise į žodžio laisvę“, – sakoma tviteryje paskelbtame pareiškime.
95 metus gyvuojantis laikraštis – griežtas valdžios kritikas – popierinės versijos leidybą sustabdė jau antrą kartą. Pirmą kartą jis tai padarė 2019 metais. Tuomet bendrovė taip pat apkaltino muitinę atsisakius atiduoti importuotas medžiagas.
Šios Centrinės Amerikos šalies verslo sąjungos duomenimis, nuo 2007-ųjų, kai D. Ortega atėjo į valdžią, dėl žaliavų konfiskavimo ir priverstinio uždarymo išnyko mažiausiai 20 nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.
D. Ortegos vyriausybei gresia JAV ir Europos Sąjungos sankcijos už žmogaus teisių pažeidimus ir opozicijos slopinimą.
Savo ruožtu D. Ortega kaltina opoziciją, kad ši su JAV pagalba bando jį nuversti.
