„Dabar privalome nenusisukti nuo Afganistano, bet ir toliau kaip [Jungtinių Tautų] Saugumo Tarybos narė, šalis, giliai įsitraukusi į strateginę šio regiono ateitį, turime bendradarbiauti su savo partneriais ir užtikrinti, kad Kabulo vyriausybė neleistų šiai šaliai tapti teroro terpe“, – sakė jis.
Anksčiau penktadienį B. Johnsonas sušaukė nepaprastųjų situacijų komiteto COBRA posėdį, norėdamas aptarti dabartinę situaciją, susiklosčiusią einant į pabaigą JAV vadovaujamų pajėgų išvedimui iš Afganistano.
Vokietija mažina darbuotojų ambasadoje Kabule skaičių iki „absoliutaus minimumo“
Vokietija mažina darbuotojų savo ambasadoje Kabule skaičių iki „absoliutaus minimumo“, penktadienį pareiškė vokiečių diplomatijos vadovas Heiko Maasas , Talibanui užimant vis daugiau svarbių miestų karo draskomoje šalyje.
„Artimiausiomis dienomis sumažinsime Vokietijos ambasados Kabule darbuotojų skaičių iki absoliutaus minimumo“, – sakė jis žurnalistams.
„Į Kabulą išsiųsime pagalbos komandą, kuri padės mums sustiprinti saugumo priemones“ evakuacijos metu, pridūrė H. Maasas.
Ministras patikino, kad diplomatinė atstovybė „tebegalės veikti“.
URM vadovas žurnalistams pareiškė, kad Vokietija, sekdama Vašingtono bei Londono pavyzdžiu, atliks evakuaciją „artimiausiomis dienomis“.
H. Maasas nurodė naktį aptaręs šiuos žingsnius su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu prieš anksti penktadienį jo ministerijoje surengtą nepaprastųjų situacijų grupės susitikimą.
„Jau ne vieną savaitę ruošėmės šiai situacijai, su kuria dabar susiduriame“, – pareiškė jis.
Pasak vokiečių ministro, jau suplanuoti užsakomieji skrydžiai bus paankstinti, siekiant perkelti į Vokietiją tiek Berlyno ambasados darbuotojus, tiek „Afganistane tebesančius vietinius darbuotojus“.
Anksčiau penktadienį ministerija paskelbė, kad jos darbuotojų ambasadoje Kabule yra „didelis dviženklis skaičius“.
Anot H. Maaso, atvykus į Vokietiją darbuotojams afganams bus išduotos vizos, „siekiant paspartinti jų išvykimą“.
Diplomatijos vadovas pakartojo ketvirtadienį jo ministerijos paskelbtą raginimą visiems Afganistane esantiems Vokietijos piliečiams nedelsiant palikti šalį.
„Ateinančiomis dienomis visas kitas priemones derinsime su savo tarptautiniais partneriais“, – pabrėžė ministras.
NATO sąjungininkų nurodymai pradėti evakuaciją paskelbti Talibanui užėmus Kandaharą – Afganistano antrą pagal dydį miestą, kurio apylinkės yra sukilėlių bastionas. Po šių įvykių vyriausybės rankose lieka tik Kabulas ir dar keli išsibarstę miestai.
Talibano puolimas buvo pradėtas gegužės mėnesį, Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms paskelbus planus išvesti iš Afganistano paskutines savo pajėgas. JAV prezidentas Joe Bidenas pasiryžęs du dešimtmečius trukusį karą užbaigti iki rugsėjo 11-osios, kai bus minimos šį konfliktą išprovokavusių teroro išpuolių Amerikoje metinės.
Penktadienio popietę NATO pasiuntiniai surengė skubų pasitarimą dėl prastėjančios saugumo padėties, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatiniai ir oficialūs šaltiniai.
Norvegija, Danija laikinai uždaro ambasadas Kabule, Suomija evakuoja darbuotojus
Danija ir Norvegija laikinai uždarys savo ambasadas Kabule, o Suomija evakuos iki 130 vietinių darbuotojų afganų, penktadienį pranešė šių Šiaurės šalių ministrai.
Norvegija laikinai uždarys savo ambasadą Kabule ir išsiųs visus savo darbuotojus iš Afganistano dėl prastėjančios saugumo padėties, penktadienį pranešė norvegų užsienio reikalų ministerija.
„Tai taip pat taikoma vietoje dirbantiems afganams su artimiausiais šeimos nariais,.. kurie to norės“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministrė Ine Eriksen Soreide.
Tuo metu Danijos diplomatijos vadovas Jeppe Kofodas patvirtino, kad jo šalies ambasada Kabule laikinai uždaroma, o visi darbuotojai bus evakuoti, tik pridūrė dėl saugumo priežasčių negalintis atskleisti, kada.
J. Kofodas taip pat paragino Afganistane esančius danus palikti šalį ir pavadino ten sparčiai besivystančią krizę „labai rimta situacija“.
Trečiadienį danų parlamentarai pritarė iniciatyvai evakuoti 45 Afganistano piliečius, dirbusius Danijos vyriausybei Afganistane, ir pasiūlyti jiems leidimą gyventi šioje Europos šalyje dvejus metus.
Danijos ambasada Kabule atsidarė 2006 metais.
Tuo metu J. Kofodo kolega suomis Pekka Haavisto pareiškė, kad jo šalies parlamentas dėl „greitai silpnėjančios saugumo padėties“ sutiko „priimti iki 130 afganų, tarnavusių Suomijai, ES ir NATO, kartu su jų šeimomis“.
Pasak P. Haavisto, Suomijos ambasada kol kas liks atidaryta, bet saugumo padėtis nuolat vertinama.
Tokie pranešimai paskelbti, Vašingtonui ketvirtadienį paskelbus, kad į Kabulą siunčiami tūkstančiai karių, siekiant evakuoti diplomatus ir kitus JAV piliečius, prie Afganistano sostinės artėjant talibams.
Londonas netrukus pasekė Vašingtono pavyzdžiu.
Penktadienį Vokietija paskelbė mažinanti darbuotojų savo ambasadoje Kabule skaičių iki „absoliutaus minimumo“, tęsiantis talibų antpuoliui.
