Kaune gimęs ir Lietuvos pilietybę turėjęs 61 metų verslininkas buvo nušautas Rusijos sostinės centre 2009-aisiais.
Šią savaitę daugiau nei pusė iš 17 kandidatūrų į prisiekusiuosius buvo atmestos: šie žmonės arba anksčiau patys turėjo problemų su įstatymais, arba dirbo jėgos struktūrose – abiem atvejais tokie pretendentai išbrokuojami.
Trečiasis mėginimas suburti prisiekusiųjų kolegiją numatytas rugpjūčio 30 d.
Pirmą kartą sudarinėjant kolegiją šiam procesui iš 2,5 tūkst. kompiuterio atrinktų maskviečių pavyko pasikviesti tik 11 žmonių.
Toks skaičius yra nepakankamas, ir bylą kuruojanti teisėja Jelena Pospelova priėmė sprendimą iš naujo burti prisiekusiuosius.
Kaltinamieji – ingušai
Š.Kalmanovičiaus nužudymo byloje teisiami trys Kaukaze esančios Ingušijos Respublikos gyventojai: Ali Belchorojevas, Bagaudinas Kostojevas ir Batyras Tumgojevas.
Jie kaltinami ypač didelio masto plėšimu, samdoma žmogžudyste, įvykdyta grupės asmenų pagal išankstinį sąmokslą, neteisėtu ginklų ir šaudmenų įsigijimu, laikymu ir gabenimu.
Š.Kalmanovičiaus kūnas su šautinėmis žaizdomis buvo rastas 2009 m. lapkričio 2 d. vienoje judrių Maskvos gatvių.
Verslininką kulkos suvarpė sėdintį automobilyje „Mercedes“, kai prie jo prisigretino kita mašina.
Buvo sužeistas ir vairuotojas – jis įstengė apšaudomą „Mercedes“ nuvairuoti tolyn. Tačiau medikams pavyko jį išgelbėti.
Rusijos tyrimų komitetas pagrindine versija iš karto įvardijo užsakomąją žmogžudystę. Ieškodami nusikaltimo motyvo ir užsakovo pareigūnai apklausė daugybę žmonių, tarp jų – Maskvos CSKA futbolo klubo savininką milijonierių Jevgenijų Ginerį.
Asmenybė – spalvinga
Tačiau tyrėjams ilgai nepavyko užčiuopti siūlo galo – Š.Kalmanovičiaus interesai ir kontaktai buvo itin platūs. Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje jis susikrovė turtą iš prekybos deimantais Afrikoje.
Š.Kalmanovičius turėjo kontaktų su Izraelio žvalgyba, tačiau 1988 m. šioje šalyje buvo nuteistas kalėti pusšeštų metų už šnipinėjimą SSRS naudai.
Dešimtajame dešimtmetyje Š.Kalmanovičius persikėlė į Rusiją. Čia jis tapo dviejų turgaviečių bendraturčiu ir direktoriumi, užsiėmė statybų, farmacijos verslais, rengė tokių žvaigždžių kaip Michaelas Jacksonas, Jose Carrerasas ir Liza Minnelli gastroles Rusijoje.
Verslininkas rėmė tris krepšinio klubus: Kauno „Žalgirį“, kuris 1999 m. tapo Eurolygos čempionu, taip pat moterų komandas Maskvos srities „Spartak“ ir Jekaterinburgo UGMK.
2008 m. Š.Kalmanovičius buvo paskirtas Rusijos moterų krepšinio rinktinės generaliniu direktoriumi.
Jis turėjo ryšių su Rusijos kriminaliniais autoritetais, įskaitant vieną garsiausių – Viačeslavą Ivankovą, pravarde Japončikas, kuris buvo nušautas irgi 2009 m.
Užsakovo neišsiaiškino
Įtariamuosius Š.Kalmanovičiaus nužudymu pavyko sulaikyti tik praėjus 10 metų po nusikaltimo: jų pėdsakai aptikti tiriant veiklą grupuotės, kuri užpuldinėjo aukščiausios klasės automobilių savininkus.
B.Tumgojevas buvo sulaikytas Sibire esančiame Jamale, prie kolonijos „Poliarinė pelėda“, kur jis atvyko aplankyti kalinčio „įteisinto vagies“ Chamzato Auševo. Manoma, kad ir B.Tumgojevas, ir A.Belchorojevas priklauso religinei šeicho Batalo Chadži Belchorojevo (1821–1914) sekėjų grupei – jo palikuoniai vis dar valdo įtakingą Kaukazo bendruomenę.
Tardymo duomenimis, žudiko vaidmenį likviduojant Š.Kalmanovičių atliko B.Kostojevas, kuris buvo paleistas iš kolonijos kone šio nusikaltimo išvakarėse.
Būtent B.Kostojevas, tikina pareigūnai, šaudė į verslininką pistoletu-kulkosvaidžiu K6-92 (šis modelis buvo sukurtas Armėnijoje, vėliau aktyviai naudojamas čečėnų separatistų).
Tuo metu A.Belchorojevas vairavo automobilį „Lada Priora“ veždamas žudiką. B.Tumgojevas sekė Š.Kalmanovičių, jam taip pat buvo patikėta operatyviai pridengti šaudžiusiojo pėdsakus.
Vis dėlto Š.Kalmanovičiaus nužudymo užsakovas, organizatorius ir šio nusikaltimo motyvas iki šiol lieka neatskleisti.
Parengta pagal „Znak.com“ inf.
