Teismas vyksta už uždarų durų.
Gegužę M. Kalesnikavai ir M. Znakui buvo pareikšti galutiniai kaltinimai pagal kelis baudžiamojo kodekso straipsnius.
Opozicionieriai kaltinami raginimais imtis veiksmų siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui, sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią, taip pat ekstremistinio darinio įkūrimu ir vadovavimu jam.
Jei bus pripažinti kaltais, jiems gali būti skirta iki 12 metų nelaisvės.
M. Kalesnikava buvo sulaikyta 2020-ųjų rugsėjo 8 dieną prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Remiantis oficialiai paskelbta Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnybos versija, M. Kalesnikava drauge su Konstitucinės tarybos nariais Ivanu Kravcovu ir Antonu Radniankovu bandė prasiveržti pro sieną ir buvo išstumta iš automobilio salono.
Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad ją pareigūnai norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos.
M. Znakas buvo areštuotas rugsėjo 9 dieną. Rugsėjo 18-ąją pateikus jam kaltinimus jis protestuodamas pradėjo bado streiką, kurį tęsė daugiau kaip savaitę.
Baltarusių teisių gynimo organizacijos juos laiko politiniais kaliniais.
39 metų M. Kalesnikava, buvusi šalies filharmonijos orkestro fleitininkė, tapo protestų judėjimo Baltarusijoje simboliu.
Ji kartu su opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir aktyviste Veranika Capkala pernai vasarą vadovavo protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
Vaizdo įraše iš teismo salės matyti, kaip juoda suknele vilkinti ir lūpas raudonai pasidažiusi M. Kalesnikava šypsodamasi šoka greta M. Znako teisiamųjų narve.
Ji taip pat parodė pirštais širdelės ženklą, kurį dažnai rodydavo per protestus.
M. Kalesnikava yra vienintelė Baltarusijoje likusi protestų lyderė. S. Cichanouskaja, kovoje dėl prezidento posto pakeitusi savo įkalintą vyrą, iškart po rinkimų buvo priversta išvykti iš šalies; jai prieglobstį suteikė Lietuva. V. Cepkala taip pat išvyko iš Baltarusijos.
Trečiadienį paskelbtame interviu nepriklausomam Rusijos televizijos kanalui „Dožd“ ji nurodė, kad režimas bijo pradėti teismą, nes „visi pamatytų, jog tikrasis pavojus ir grėsmė Baltarusijos nacionaliniam saugumui yra pačios valdžios institucijos“.
M. Kalesnikava ir M. Znakas anksčiau dirbo su prezidento posto ketinusiu siekti Viktaru Babaryka, kuris praėjusį mėnesį buvo nuteistas kalėti 14 metų už sukčiavimą.
Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų demokratijos nepripažįsta tų rinkimų rezultatų ir tikrąja nugalėtoja laiko S. Cichanouskają.
Vykstant protestams S. Cichanouskajos šalininkai įkūrė Koordinacinę tarybą, raginančią pradėti platų visuomeninį dialogą krizei užbaigti, be kita ko, ir dėl mechanizmo pakartotiniams prezidento rinkimams surengti. Minsko režimas šią tarybą laiko nekonstitucine.
S. Cichanouskaja ragina Vakarų šalis sugriežtinti sankcijas Minsko režimui. Praėjusią savaitę ji susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu, o antradienį – su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu.
„Aš labai pasiilgau Mašos ir Maksimo!“, – trečiadienį parašė S. Cichanouskaja savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“, pavadindama M. Kalesnikavą mažybiniu vardu.
„Netrukus jie bus namuose, kaip ir visi kiti, kalintys dėl politinių priežasčių“, – rašė ji.
Interviu televizijai „Dožd“ M. Kalesnikava sakė nesigailinti pasilikusi Baltarusijoje, nes tai parodė, „kad gandai apie visagalę KGB yra gerokai perdėti“.
Visgi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) atstovė Marta Hurtado pareiškė, kad padėtis Baltarusijoje „aiškiai blogėja“.
Kaimyninė Ukraina pažadėjo skirti papildomą apsaugą augančiam skaičiui tėvynę palikusių baltarusių šalyje, kai šią savaitę Kijevo parke buvo rastas pakartas vienas baltarusių aktyvistas.
Baltarusių aktyvistas Vitalis Šyšovas, organizacijos „Baltarusių namai Ukrainoje“ vadovas, antradienį buvo rastas pakartas viename Kijevo parkų. Jo šalininkai dėl jo mirties kaltina Baltarusijos režimą.
Baltarusių olimpietė Kryscina Cimanouskaja pranešė, kad jos šalies olimpinė komanda bandė ją prievarta išsiųsti iš Tokijo olimpinių žaidynių į Baltarusiją, gavusi atitinkamą politinį nurodymą.
Trečiadienį ji išskrido iš Japonijos į Vieną, iš kur tikisi pasiekti galutinį kelionės tikslą – Lenkiją.
