Tačiau jokių viruso simptomų ji neturėjo. COVID-19 testas buvo neigiamas, o ją testavęs gydytojas patvirtino, kad gydymo moteriai nereikia.
Liepos 26-ąją, V.Grudina protestuodama paskelbė bado streiką. Ji teigė, kad ligoninės darbuotojai neleido jai išsiųsti savo komandos nariams dokumentų, kurie turėjo būti pateikti rinkimų pareigūnams šiaurės vakarų Rusijos mieste.
Ligoninės vyriausiasis gydytojas Arkadijus Amozovas, remiamas valdančiosios „Vieninga Rusija“ partijos, tačiau kandidatavęs kaip nepriklausomas kandidatas, laimėjo pirminius rinkimus į miesto tarybos postą, kurio siekė V.Grudina.
„A.Amozovas neteisėtai mane sulaikė, trukdo kandidatuoti, pažeidžia mano asmeninę laisvę ir mano teisę dalyvauti rinkimuose bei izoliuoja mane COVID-19 pacientams skirtoje ligoninėje, kuriai jis vadovauja“, – teigė V.Grudina.
Liepos 19 d. karo teismas Chabarovske, esančiame maždaug 9,5 tūkst. kilometrų į rytus nuo Murmansko, Rusijos tolimuosiuose rytuose, išsiuntė Irkutsko tinklaraštininką ir buvusį A.Navalno darbuotoją Dmitrijų Nadeiną privalomam psichologiniam gydymui, susijusiam su teismo nuosprendžiu, nustačiusiu, kad pastarasis „toleruoja terorizmą“.
Anot D.Nadeino, tokie kaltinimai yra niekuo nepagrįsti. Vyro šeima sakė, kad birželio viduryje jis buvo slapta perkeltas iš Irkutsko į Chabarovską, esantį už daugiau nei 2,2 tūkst. kilometrų, o pareigūnai atsisakė paaiškinti, kodėl jis teisiamas kitame regione.
D.Nadeinas buvo laikomas areštinėje, kuomet teismas nurodė atlikti jam psichiatrinę ekspertizę. Anot jo advokatų, tuo laikotarpiu jam buvo uždrausta su jais bendrauti ir jis buvo diagnozuotas kaip pavojingas „šizofrenikas“.
Kitoje, aukštesnio masto byloje, Jakutsko teismas liepos 26 d. nurodė čiabuviui Sibiro šamanui Aleksandrui Gabiševui, nuo 2019 m. pasisakiusiam už prezidento Vladimiro Putino nušalinimą, atlikti privalomą intensyvų psichiatrinį gydymą, po to, kai jis buvo nuteistas už pasipriešinimą policijos pareigūnui ir „ekstremizmo propagavimą“.
V.Grudina, D.Nadeinas ir A.Gabiševas yra tik keletas iš šimtų aktyvistų, kuriems pastaruoju metu buvo nurodyta privalomai gydytis psichiatrijos ar kitokio pobūdžio medicinos įstaigose.
Tokią vyriausybės taikomą pasipriešinimo opozicijai metodiką šiuo metu nebeveikianti nevyriausybinė organizacija „Agora“ 2016 m. pranešime pavadino „grįžimu prie baudžiamosios psichiatrijos praktikos Rusijoje“.
Netrukus po šio pranešimo vyriausybė paskelbė vieną pagrindinių Rusijos žmogaus teisių organizacijų kaip „užsienio agentų“ organizaciją, o vėliau, tais pačiais metais, uždraudė jai vykdyti bet kokią veiklą.
Sovietinė praktika
Šaltojo karo metais Sovietų Sąjunga buvo plačiai smerkiama už privalomosios psichiatrijos, kaip bausmės, naudojimą.
„Agoros“ naujausias nepriklausomas tyrimas šia tema atskleidė, kad daugelis asmenų, suimtų per nacionalinę protestų bangą, po įtarimų dėl savo skaidrumo sukėlusių 2011 m. prezidento rinkimų ir V.Putino sprendimo siekti trečiosios prezidento kadencijos, buvo priversti atlikti tokias „psichiatrines“ bausmes.
Dauguma protestuotojų buvo diagnozuoti kaip „šizofrenikai“ ir, be jų sutikimo, jiems buvo paskirti psichotropiniai vaistai, apie kuriuos nebuvo suteikta jokia informacija.
Anot oficialių duomenų, pateiktų „Agoros“ tyrime, bylų, kuriose atsakovams buvo nurodyta atlikti privalomą psichiatrinę ekspertizę, skaičius išaugo nuo maždaug 189 tūkst. 2011 m. iki beveik 217 tūkst. 2014 m.
Dvi kaltinamosios 2012 m. byloje – Nadežda Tolokonikova ir Jakaterina Samutsevič – buvo įpareigotos praeiti patikrą, po kurių joms buvo diagnozuotos dešimtys absurdiškų „sutrikimų“, pradedant „aktyvia gyvenimo padėtimi ir savęs realizavimo troškimu“ iki „kategoriško siekio primesti savo nuomonę kitiems“.
„Psichologinis įvertinimas, atliktas mano arešto metu, parodė, kad pagrindiniai mano asmenybės bruožai yra humanizmas ir laisvės bei teisingumo troškimas“, – N.Tolokonnikova sakė savo baigiamojoje kalboje teismui.
Ukrainos pilotė Nadia Savčenko ir velionis kalinių teisių gynėjas Sergejus Mokhnatkinas yra tarp kitų garsių kaltinamųjų, kuriems buvo liepta atlikti panašius vertinimus.
„Agora“ perspėjo, kad galimybė prokurorams reikalauti psichiatrinio vertinimo, be jokio pagrindimo, teismų nusiteikimas beveik visais atvejais patenkinti šiuos reikalavimus ir beveik visiškas kontrolės nebuvimas apie tai, koks gydymas taikomas „pacientams“, sukūrė sistemą, palankią politiškai motyvuotai prievartai taikyti.
Dar vienu atveju į pensiją išėjęs pašto darbuotojas ir už demokratiją kovojantis aktyvistas Piotras Trofimovas, kuriam buvo suteiktas politinis prieglobstis Suomijoje, buvo suimtas 2018 m.
Jis buvo kaltinamas tuo, kad negrąžino darbo įrangos ankstesniam darbdaviui, kai dirbo suvirintoju. Tačiau P.Trofimovas kaltinimus neigia ir sako, kad jie buvo taikomi kaip priemonė nubausti jį už protestinę veiklą.
Po sulaikymo, privalomąją psichiatrinę ekspertizę jis atlikinėjo beveik mėnesį.
„Buvau dviviečiame kambaryje, – sakė jis. – Naktį buvome užrakinti. Turėjome kriauklę ir tualetą. Taip pat kambaryje buvo dušas, tačiau mums buvo leista juo naudotis tik kartą per savaitę.“
„Pagal įstatymus teismas gali įpareigoti žmones atlikti psichinės būklės vertinimą iki 30-ies dienų, – pridūrė jis. – Bet jei per tą laiką gydytojai nepadaro jokių išvadų, teismas gali pridėti dar 30 dienų. Ir tada dar 30.“
Dar vienam nuo šios politikos nukentėjusiam aktyvistui, kaltinamajam vadinamojoje Bolotnajos protesto byloje, Michailui Kosenko buvo paskelbta „paranojinės šizofrenijos“ diagnozė, dėl ko psichiatrijos įstaigoje jis praleido 18 mėnesių.
„Išleistas iš ligoninės, jis buvo visiškai kitoks žmogus“, – 2015 m. „Radio Free Europe“ Rusijos tarnybai sakė jo sesuo Ksenia.
Akyla „pacientų“ kontrolė
Ana Bitova, kuri specializuojasi tiriant vaikų kognityvinius ir neurologinius sutrikimus sakė „Current Time“, kad žmonės nuteisti priverstiniam psichologiniam gydymui yra visiškai kontroliuojami įstaigos, kuriai yra paskiriami.
„Jiems neleidžiama atsikelti kada jie nori, valgyti, kada nori, kur nors eiti, daryti tai, ką nori ar dėvėti norimus drabužius, – paaiškino ji. – Jie yra de facto privalomojoje izoliacijoje.“
2014 m. spalį, sėdėdamas nuogas ant Maskvos Serbskio valstybinio socialinės ir teismo psichiatrijos centro stogo, politinių performansų menininkas Piotras Pavlenskis nusipjovė dalį ausies, protestuodamas prieš baudžiamojo psichiatrinio gydymo sugrįžimą Rusijoje.
„Apsiginklavę psichiatrinėmis diagnozėmis biurokratai baltais chalatais atkirto nuo visuomenės tas dalis, kurios trukdo jiems įdiegti vieno žmogaus diktatūrą“, – tuomet pareiškė P.Pavlenskis.
Po protesto teismas nurodė atlikti jam psichiatrinę ekspertizę Serbskio centre. Gydytojai pripažino jį tinkamu stoti prieš teismą.
Parengta pagal „Radio Free Europe“ inf.
