Tokijo olimpiada, kurią metams atidėjo pandemija, prasidės jau kitą savaitę, pasaulį apėmusiai pandemijai dar vis siaučiant Japonijoje ir besibaiminant dėl atvykėlių iš visų planetos kraštų.
Tačiau tai nebus pirmosios olimpinės žaidynės, kurias temdys mirtinas virusas.
Prieš kiek daugiau nei šimtmetį 1920 metų rugpjūtį Belgijoje 2626 sportininkai iš 29 tautų atvyko varžytis vasaros olimpinėse žaidynėse praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Ispaniškasis gripas buvo suvaldytas.
Nuo 1918 m. vasario iki 1920 m. balandžio daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų užsikrėtė Ispaniškuoju gripu ir mirė nuo 20 iki 50 milijonų žmonių. Tokie skaičiai yra kur kas didesni nei dabartinės pandemijos, dėl kurios visame pasaulyje iki šiol užfiksuota apie 4 milijonai mirčių bei pranešta apie 185 milijonų užsikrėtimo atvejų.
Tačiau 1920 m. didžiausias rūpestis buvo ne tai, ar saugu rengti olimpines žaidynes maro šešėlyje, labiau buvo pergyvenama ar belgai, kurių šalis praėjus dviems metams po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos vis dar buvo griuvėsiuose, gali sėkmingai surengti žaidynes.
„Tarptautinis farsas“ taip žaidynės apibūdino Jungtinės Karalystės sekretorius užsienio reikalams seras Eyre'as Crowe'as, rekomendavęs Jungtinei Karalystei neturėti nieko bendra su jomis.
Antverpeno žaidynės vis dėlto įvyko, dar neturint vakcinos nuo Ispaniškojo gripo, kuris skirtingai nei COVID-19, buvo ypač pavojingas jauniems žmonėms.
„Paprastai gripas būna pavojingiausias labai jauniems ir labai seniems žmonėms, tuo tarpu 1918 m. 20-30 metų jaunuoliai mirė itin greitu tempu, – pasakojo Ohajo valstijos universiteto istorijos profesorius, medicinos ekspertas Jimas Harrisas. – Iki 1930-ųjų neturėjome galimybių pamatyti virusų pro mikroskopą, todėl ligą diagnozuodavome pagal simptomus.“
Jau tada buvo taikomos kai kurios prevencinės priemonės, kurios naudojamos ir dabar, įvestos tuometinių visuomenės sveikatos pareigūnų, bandžiusių kuo greičiau įveikti Ispaniškąjį gripą.
„1918 m. kaip pagrindinės priemonės dažniausiai buvo naudojamos kaukės, laikomasi socialinio atstumo“, – dėstė J.Harrisas.
Antverpeno žaidynės turėjo simbolizuoti Europos atsigavimą po pasaulinio karo, o Belgija buvo pasirinkta būtent dėl to, nes ji labiausiai nukentėjo.
„Kas šiai dienai galėjo būti geriau už mūsų pasirinkimą Antverpeną paversti septintąją olimpiados vieta? – tuo metu klausė Tarptautinio olimpinių žaidynių komiteto pirmininkas baronas Pierre'as de Coubertinas. – Kokia kita kanditatūra galėtų tam prilygti?“
Tada per atidarymo ceremoniją buvo paliesti balandžiai ir pirmą kartą viešumoje pasirodė olimpinė vėliava su penkiais žiedais.
Tačiau praėjus dvejiems metams po paliaubų paskelbimo Europa vis dar nebuvo rami. Antverpene įsibėgėjus olimpinėms žaidynėms, pabaltyje virė mūšiai dėl neprilausomybės, kuriuose dalyvavo ir lietuviai, o susirėmimai grasino žemyną įtraukti į dar vieną karą.
Vokietija, kurios planai surengti 1916 m. Olimpines žaidynes buvo atšaukti dėl karo, nebuvo pakviesta dalyvauti varžybose. Taip pat nebuvo jos sąjungininkų: Austrijos-Vengrijos, Bulgarijos ir Osmanų imperijos, Sovietai irgi nesulaukė kvietimo.
Tokijo žaidynės, kurios oficialiai prasidės liepos 23 d., vyks nepaprastosios padėties režimu, todėl tribūnose nebus sirgalių, stebinčių, kaip geriausi pasaulio sportininkai varžosi dėl medalių.
Šiaurės Korėja pirmoji paskelbė nedalyvausianti Tokijo olimpinėse žaidynėse būtent dėl prastos COVID-19 situacijos, o ne dėl geopolitinių priežasčių.
Antverpeno žaidynėse minios taip pat buvo negausios dėl gana brangių bilietų kainų ir gerbėjų susidomėjimo stokos. Iš tikrųjų 1920 m. Olimpinės žaidynės finansiškai buvo itin nuostolingos, dėl jų bankrutavo Belgijos olimpinis komitetas.
Po karo Belgija vos gebėjo išmaitinti savo žmones, ką jau kalbėti apie iš užsienio atvykstančius sportininkus.
„Maisto padėtis buvo itin niūri: sportininkai pusryčiams gaudavo tik suktinuką, kavos ir vieną mažą sardinę, – rašė Australijos istorikas Keithas Rathbone'as. – Jie buvo priversti pirkti maistą patys.“
Daugelis sportininkų miegojo ant lovų kareivinėse. O vietos, kuriose jie varžėsi, toli gražu nebuvo prašmatnios.
Šiltas vanduo baseinuose? Tikrai ne Antverpene. Plaukikai varžėsi kanale, o vanduo buvo toks šaltas, kad dalį jų reikėjo gelbėti nuo hipotermijos, nurodė K.Rathbone'as.
Vis dėlto artėjant Tokijo žaidynėms Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) Antverpeno varžybas pavadino „žaidynėmis, kurios vis dar pripažįstamos dėl ilgalaikio indėlio į sportą, lyčių lygybę, vienybę ir taiką.“
„Šiandien pasaulis susiduria su nežinomybe ir gyvena sudėtingu laiku, – praėjusių metų rugpjūtį kalbėjo TOK prezidentas Thomasas Bachas. – Šį kartą olimpinės žaidynės gali būti šviesa šio tunelio gale.“
Parengta pagal NBC inf.
