Vos prašvitus maldininkai grupelėmis ėjo per Minos slėnį netoli Mekos Saudo Arabijos vakaruose, kad simboliškai „pažemintų“ šėtoną.
Su kaukėmis, vilkėdami baltus maldininkų apdarus be siūlių, tikintieji meta į šėtono simbolį po septynis akmenėlius iš valdžios parūpintų užantspauduotų maišelių.
„Visą savo gyvenimą svajojau atlikti hadžą ir vis dar negaliu patikėti, kad svajonė išsipildė“, – naujienų agentūrai AFP sakė 38 metų sirų maldininkė Lina.
„Tai laimingiausia mano gyvenimo diena“, – pridūrė ji.
Ankstesniais metais per velnio užmėtymo akmenimis ritualą neretai susidarydavo spūstys ir žūdavo žmonių, nes nedidelėje erdvėje susirinkdavo milijonai tikinčiųjų, tačiau šiemet žmonių gerokai mažiau, budi nedidelės saugumo pajėgos.
Pandemija jau antrus metus iš eilės privertė Saudo Arabijos valdžią smarkiai sumažinti hadžo dalyvių skaičių. Šiemet šioje piligriminėje kelionėje dalyvauja tik 60 tūkst. visiškai paskiepytų karalystės piliečių ir gyventojų. Pernai hadže dalyvavo 10 tūkst. tikinčiųjų.
„Nuo pat pradžių mūsų prioritetas buvo maldininkų saugumas ir dėl šios priežasties nusprendėme apriboti jų skaičių 60 tūkstančių, kad užtikrintume atsargumo priemonių laikymąsi ir visų saugumą“, – AFP sakė Saudo Arabijos sveikatos apsaugos ministras Tawfiqas al Rabiah.
„Nuolat stebime padėtį“, – vėlai pirmadienį sakė jis ir pridūrė, kad kol kas tarp maldininkų nenustatytas nė vienas užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejis.
Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi tam lėšų. Vis dėlto daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.
Paprastai hadžas būna tarp didžiausių religinių susibūrimų pasaulyje; 2019-aisiais jame dalyvavo 2,5 mln. žmonių.
