J.Stoltenbergas, buvęs Norvegijos ministras pirmininkas, vyriausiame civiliniame poste dirbo nuo 2014 m. spalio mėn., vėliau sąjungininkai nutarė pratęsti norvego darbus dar iki 2022 m. rugsėjo mėn.
Nors būstinėje oficialios diskusijos dar tik prasidėjo, tikimasi, kad J.Stoltenbergo įpėdinis bus pristatytas NATO vadovų viršūnių susitikime Madride kitų metų pavasarį ar vasaros pradžioje.
Tačiau spekuliacijos Briuselyje ir kitose sąjungininkų sostinėse jau seniai prasidėjusios, kai kurie pareigūnai, diplomatai ir analitikai sako, kad po 72 metų pats laikas aljansui paskirti pirmąją moterį į svarbiausią NATO postą.
Kiti sako, kad atsižvelgiant į nuolatinius konfliktus su Rusija, reiktų pasirinkti Rytų europietį, taip Maskvai pasiunčiant svarbų signalą.
Sudedant šias dvi kategorijas į vieną, trys vardai greitai atsiduria būsimų kandidatų sąrašo viršuje: tai buvusi Kroatijos vadovė Kolinda Grabar-Kitarovic, dabartinė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
K.Grabar-Kitarovic, 2015–2020 m. ėjusi Kroatijos prezidentės pareigas, turi pranašumą, nes jau yra dirbusi NATO būstinėje, kaip viešosios diplomatijos generalinio sekretoriaus padėjėja 2011–2014 m.
Buvusi prezidentė gali pasigirti ko gero stipriausia patirtimi tarp potencialių būsimų NATO vadovų, Kroatijoje dirbusi ir Europos, ir užsienio reikalų ministrų kėdėse. Ji vaidino svarbų vaidmenį sėkmingai šalies integracijai į ES ir NATO.
K.Grabar-Kitarovic taip pat dirbo šalies ambasadore JAV nuo 2008 iki 2011 m., taip sukūrusi tvirtus santykius Vašingtone, kuris turės lemiamą žodį NATO sprendimui.
Tiesa, centro dešinę atstovaujanti kroatė pralaimėjo paskutinius šalies prezidento rinkimus 2019 m. ir tai gali jai pakišti koją.
Tai, kad pirmenybės teikiamos buvusioms valstybių lyderėms, paskatino kalbas apie buvusios Jungtinės Karalystės (JK) ministrės pirmininkės Theresos May kandidatūrą.
Įtakingas buvęs NATO ambasadorius teigė, kad apskritai tikimasi, jog JK norės kovoti dėk svarbaus aljanso generalinio sekretoriaus posto, kad pademonstruotų savo įtaką Europai po „Brexit“.
Tačiau diplomatai pabrėžė, kad kvalifikacija bus laikoma daug svarbesne nei tautybė, ypatingą dėmesį skiriant lyderystės, vadybos ir bendravimo įgūdžiams. Tai stipriai pakenktų T.May , kurios valdymo ir bendravimo įgūdžiai „Brexit“ proceso metu buvo plačiai kritikuojami visoje JK.
Pagrindinis kvartetas
JAV, Vokietija, Prancūzija ir JK tradiciškai laikomos įtakingiausiomis sąjungininkėmis generalinio sekretoriaus atrankos procese.
Tačiau kai ES šalys sudaro absoliučią daugumą NATO sąjungininkų – 21 iš 30 narių – pridedant dar kelias valstybes, kurios yra laikomos kandidatėmis į ES, taigi po „Brexit“ Britanijai gali būti sunku gauti reikiamą paramą tokiam svarbiam postui užimti.
„JK trokšta įsitvirtinti Briuselyje, – tikino buvęs aukštas NATO pareigūnas. – Italai vėl kalbės, kad atėjo jų eilė – jie visada taip daro. Rytiečiai taip pat.“
Kai kurie NATO ekspertai teigė, kad generalinio sekretoriaus pasirinkimas iš Baltijos šalių, ypač D.Grybauskaitės, gali būti vertinamas kaip pernelyg priešiškas Maskvai. Ypač šiuo metu, kai JAV prezidentas Joe Bidenas bando stabilizuoti Rusijos ir Vakarų santykius.
Buvęs vyresnysis NATO pareigūnas teigė, kad konkursas į generalinio sekretoriaus darbą gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į tai, jog kitais metais atsilaisvins ne tik NATO vadovo postas, bet ir žemesnės, tačiau itin reikšmingos pareigos. Ypač svarbu kiek tų darbų amerikiečiai pareikalaus sau.
Kiti sprendimo veiksniai yra tai, ar konkretaus generalinio sekretoriaus kandidato gimtoji šalis vykdo NATO tikslą išleisti gynybai 2 procentus BVP – tai simbolinis, bet svarbus žymuo, galintis padidinti dabartinės Estijos prezidentės K.Kaljulaid ir D.Grybauskaites galimybes.
Visgi K.Kaljulaid neseniai surengė nesėkmingą kampaniją, siekdama tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generaline sekretore, kuri galėjo stipriai padidinti estės šansus tapti NATO vadove. Prieš tapdama prezidente 2016 m. spalio mėn. ji 12 metų dirbo Estijos atstove ES Audito Rūmuose.
Rumunija yra dar viena NATO sąjungininkė, kuri atitinka 2 proc. kriterijų, todėl prezidentas Klausas Iohannis gali bandyti siekti generalinio sekretoriaus pozicijos, nors Rumunija gali būti vertinama kaip šiek tiek per daug priešiška Rusijos atžvilgiu.
Kroatijos prezidentė K.Grabar-Kitarovic, priešingai, aljansui kelia klausimų, ar ne per daug draugiškai elgėsi su Vladimiru Putinu per 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą, kai ji, pasipuošusi raudonai-baltai languotais komandos marškinėliais, pralaimėjimą Prancūzijai stebėjo kartu su Rusijos prezidentu stadione Maskvoje.
Parengta pagal „Politico“ inf.
