Pirmadienį paskelbtame Jungtinių Tautų pranešime teigiama, kad žmonių, neturinčių pakankamai maisto skaičius COVID-19 krizės metu išaugo iki trečdalio pasaulio gyventojų.
Penkios JTO agentūros patvirtino, kad žmonių, neturinčių galimybės pakankamai maitintis, skaičius praėjusiais metais išaugo 320 milijonais ir sudarė beveik 2,37 milijardo – prieaugis didesnis nei per pastaruosius penkerius metus.
Tuo tarpu badaujančiųjų skaičius pernai pakilo 161 milijonu ir pasiekė 811 milijonų gyventojų.
Penkios JTO agentūros – Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO); Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD); JT Vaikų fondas (UNICEF); Pasaulio maisto programa ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – teigė, kad pandemijos poveikis mitybai vis dar matuojamas, tačiau numatoma, kad dėl COVID-19 keliamų problemų vaikų augimo ir vystymosi sutrikimų lygis padidės.
Apskaičiuota, kad 22 proc. vaikų iki penkerių metų yra nepakankamai išsivystę.
IFAD prezidentas Gilbertas Houngbo teigė, kad buvo gaminama pakankamai maisto visiems pamaitinti, bet krizė lėmė griūvančią maisto sistemą.
„Akivaizdu, kad pandemija ir toliau atskleidžia mūsų maisto sistemos trūkumus, kurie kelia grėsmę viso pasaulio žmonių, ypač pažeidžiamiausių ir konfliktų, klimato kaitos ir nelygybės paveiktų šalių, gyvenimui ir pragyvenimui“, – kalbėjo jis.
G.Houngbo pastebėjo, kad net jei pasaulyje pagaminama pakankamai maisto, tokios krizės kaip pasaulinė pandemija gali paveikti regioninę ir tarptautinę prekybą, o nuo to labiausiai kenčia nuo importo priklausomos šalys.
„Tam, kad ji užtikrintų sveiką mitybą ir deramas pajamas darbuotojams, turime iš esmės pakeisti visus maisto sistemos aspektus – tai kaip nurenkame derlių, perdirbame, supakuojame, transportuojame ir tiekiame rinkai savo maistą“, – sakė IFAD prezidentas.
Ataskaita parodė, kad maisto trūkumą lemia įvairūs veiksniai, kartais persipinantys tarpusavyje – ekonominės krizės, konfliktai, klimato krizė ir nelygybė.
Šių veiksnių kombinacijos poveikį atspindi situacija Pietų Sudane. Šalis išgyvena didžiausią bado krizę nuo prieš 10 metų iškovotos nepriklausomybės, perspėjo pagalbos darbuotojai. Praėjusiais metais humanitarinių agentūrų darbą labiausiai nukentėjusiose vietose apsunkino problemos dėl saugumo ir dažni potvyniai.
Organizacijos „Veiksmas prieš badą“ vadovas Somalyje, Sulaimanas Kenas Sesajus sakė The Guardian: „Tai istorija apie iš kartos į kartą besitęsiantį gyventojų išstūmimą iš jų namų, pragyvenimo šaltinių sunaikinimą, žemių okupaciją, klimato ir gamtos išdaigas, tokias kaip netikėti potvyniai bei skėrių marai ir apie koronavirusą, kuris trypia ir taip pažeidžiamą socialinę infrastruktūrą.“
„Tik grįždami spręsti pamatines šios krizės priežastis ir sušvelnindami katastrofiškus pandemijos padarinius, galėsime išgelbėti naujas kartas nuo ilgalaikės netinkamos mitybos kančių ir biologinio vystymosi problemų“, – vylėsi S.K.Sesajus.
Anot G.Houngbo, pandemija parodė, kad privalu investuoti į skurdo ir klimato krizės nualintas kaimo vietoves, niokojamas konfliktų, kuriuos paskatinti arba sukelti gali badas.
Jo teigimu, smulkūs ūkininkai yra patikimiausi maisto tiekėjai ir turėtų sulaukti daugiau finansinės pagalbos, norint pasiekti pasaulinį tikslą – iki 2030 m. panaikinti badą. Šios užduoties įgyvendinimas dėl pasaulį užklupusios pandemijos darosi vis mažiau realus.
G.Houngbo tvirtina, jog pastaruoju metu dažnėjantis perėjimas prie vietinės maisto gamybos kai kuriose Afrikos šalyse teikia vilčių.
„Neturtingiausiose pasaulio šalyse žemės ūkis gali tapti klestinčiu sektoriumi, kuris maitina savo bendruomenes ir teikia ekonominę bei pragyvenimo šaltinio naudą – tai atsparus sektorius, galintis sėkmingai valdyti klimato grėsmes šiandien ir rytoj“, – sakė jis.
„Action Against Hunger UK“ direktorius Jean-Michelis Grandas piktinosi: „Pasaulinis bado lygis kiekvienais metais kyla ir kiekvienais metais atrodo, kad tarptautinė bendruomenė, žengdama gatve, spiria „tuščią skardinę“, kaip šiukšlę, tolyn. Kiek procentų pasaulio gyventojų turi būti alkani, kol vyriausybės imsis rimtai spręsti šį klausimą? Ar teks laukti, kol badas taps norma? Nes toks scenarijus yra neišvengiamas, jei ir toliau nepakankamai finansuosime ir nevaldysime šios problemos.“
Parengta pagal The Guardian inf.
