Apsilankęs keliose tokiose stovyklose, Samiras užsidegė noru kariauti Jemeno pilietiniame kare, husių pusėje.
Treniruočių stovykloje metu penkiolikmečiui al-Huti sukilėliai pasakojo apie savo ilgametę kovą su Jemeno valdžia iš savo perspektyvos. Religijos mokytojai taip pat diegė ideologiją, kurią vadina šventąja misija arba džihadu, ir aiškino, kodėl svarbu kovoti ginant savo gimtąją žemę. Jie tikino, kad Dievas pritaria jų kovai su tarptautiniu mastu pripažinta Jemeno vyriausybe.
Viso to sujaudintas ir misijos šventumu įtikintas Samiras, nepaisant savo amžiaus, teigė, kad kariauti į priekines fronto linijas vyksiąs savo noru.
Samiro tėvai pritarė sūnaus dalyvavimui „vasaros stovyklose“, tačiau išgirdę, kad Samiras nori vykti kariauti į frontą, tokiai minčiai iš pradžių priešinosi, DW žurnalistams pasakojo savo vardo atskleisti nepanoręs mažamečio tėvas.
Vis dėlto šeima nesugebėjo įtikinti Samiro nevykti ir galiausiai sutiko. Jie pripažino, kad iš dalies sutiko ir dėl to, kad Samirui buvo prižadėta mokėti kareivio atlyginimą, kas leistų jam reguliariai siųsti namo pinigus, kurių, ilgus metus Jemeno krizės alintai šeimai, labai trūko. Be to, Samirui buvo leista kas kelis mėnesius aplankyti artimuosius namuose.
Grįžo tik sūnaus palaikai
Deja, vieną dieną, šeimą pasiekė siaubinga žinia. Samiras – nebegyvas. Berniukas buvo nužudytas kariaujant, o jo palaikus namo pargabeno kiti al-Huti militantai. Šalta Samiro kakta buvo apjuosta audiniu su užrašu „miręs dėl savo įsitikinimų“.
Samiro šeima, gyvenanti Sanoje, nėra vienintelė kaimynystėje, sulaukusi tokių žinių. Trys kiti šalia gyvenę 15-16 metų berniukai taip pat neišgyveno. Imadas, Yousefas ir Mohammedas žuvo per bombardavimą, o tą, kas liko iš jų kūnų, šeimoms taip pat pristatė kovotojai.
Manipuliacija vaikais, naudojant juos kaip karius, neabejotinai yra vienas iš labiausiai nerimą keliančių žmogaus teisių pažeidimų, užfiksuotų Jemeno pilietiniame kare.
Šių metų gegužę paskelbtoje metinėje ataskaitoje apie Vaikus ir Ginkluotus Konfliktus, Jungtinių Tautų tyrėjai suskaičiavo 211 atvejų, kada kariauti Jemene buvo pasitelkti vaikai.
134 berniukai ir 29 mergaitės buvo užverbuoti husių.
Reaguodami į JT ataskaitą, al-Huti nariai gynėsi teigdami, kad ją parengė jų priešai – JAV ir Persijos įlankos valstybės.
Taktiką naudoja abi pusės
Tačiau kariais vaikais naudojasi ne tik al-Huti. JT ataskaitoje pažymėta, kad Jemeno vyriausybės kariai savo gretose taip pat suskaičiavo 34 nepilnamečius kovotojus. Dar 14 vaikų įtraukė kitos ten kovojančios organizacijos.
Vietiniai gyventojai sako, kad vaikai į vyriausybės karines pajėgas patenka įvairiais būdais. Apie tai sklando daugybė gandų.
Viena tokių istorijų byloja, kad tėvas pasiuntė sūnų kariauti norėdamas pasisavinti jo atlyginimą. Kita pasakoja apie vyresnius brolius, kurie paskatino savo jaunesnius šeimos narius tarnauti. Dar vienu atveju, nužudyto kareivio sūnus norėjo užimti savo tėvo vietą fronte, kad galėtų aprūpinti savo šeimą.
Vaikų įsitraukimui į karą, įtakos dažnai turi vietinių šeimų santykiai su kariuomenės ir apylinkių pareigūnais. Kartais šeimas prie karo prisidėti ragina ir visuomenės spaudimas. Visgi vietiniai gyventojai pabrėžia, kad Jemeno vyriausybės vykdomo vaikų šaukimo į kariuomenę negalėtų pavadinti sisteminiu verbavimu.
Propagandos diegimas
Tai yra sritis, kurioje al-Huti militantai iš esmės skiriasi nuo Jemeno karinių pajėgų.
„Šių dviejų grupių šaukimo ir ugdymo metodai net negali būti lyginami“, – tvirtino Tawfikas al-Hamidis, vadovaujantis Šveicarijoje įsikūrusiai žmogaus teisių organizacijai, tiriančiai žmogaus teisių nusikaltimus Vidurio Rytų šalyse „SAM už teises ir laisves“.
„Labai maža dalis vaikų, esančių vyriausybės pajėgų gretose, realiai kariauja fronte, – sake T. al-Hamidis. – Dauguma jų budi, saugojant patalpas ir atlieka kitus panašius darbus.“
Apie al-Huti to paties pasakyti negalima, jų taikomi metodai – visai kita istorija. Remiantis al-Hamidžio organizacijos tyrimu „Vaikystės militarizacija“, al-Huti sukilėliai, nuo konflikto pradžios 2014 m. galėjo įtraukti daugiau nei 10 000 Jemeno vaikų.
„Husiai sukūrė ir sąmoningai naudojo švietimo sistemą, tam, kad kurstytų smurtą bei įdiegtų vaikams grupės ideologijas, – rašoma tyrime. – Jie darė tai, skaitydami propagandinio turinio kupinas paskaitas ir skatindami karines pergales.“
Jemeno vaikų teisių organizacijos (SEYAH) duomenimis, al-Huti militantai organizuoja apie 6000 „vasaros stovyklų“, kuriose vykdoma tokia indoktrinacija. Kiekvienoje stovykloje vienu metu telpa mažiausiai 100 vaikų. Nepilnamečiams rengiami koviniai mokymai ir jie dažnai siunčiami į fronto linijas.
Žlugusi karta
„Toks vaikų verbavimas nustato laikmatį tiksinčiai bombai“, – piktinosi buvęs Jemeno žmogaus teisių ministras Mohammedas Askaras.
Pasak jo, al-Huti vykdomose „vasaros stovyklose“ vaikams plaunamos smegenys. „Jų galvos prikemšamos neapykantos kultūros ir šūkių, tokių kaip „Mirtis Amerikai“. – teigė M.Askaras. Jis savo žodžius užbaigė nerimą keliančiu klausimu: „Kaip mes kada nors sugebėsime juos integruoti atgal į normalią visuomenę?“
Organizacija „SAM už teises ir laisves“, savo socialiniame tinkle „Twitter“ rašė: „Tyla apie al-Huti steigiamas karo mokyklas, kur vaikams yra taikomas doktrininis mokymas, žeminantis kitų žmonių įsitikinimus, prisidengiant „vasaros centrų“ pavadinimu, yra ateities katastrofa ir kelia grėsmę rytojaus Jemenui būti užbombarduotam sektantų, besikėsinančių į pamatines sambūvio, demokratijos ir žmogaus teisių vertybes, minomis.“
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
