„Afganistano moterys ir mergaitės patirs nenusakomą žalą. Tai yra klaida... Jie bus tiesiog palikti šių labai brutalių žmonių skerdynėms, ir tai drasko man širdį“, – Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė G. W. Bushas.
Buvęs prezidentas respublikonas, pasiuntęs JAV pajėgas į Afganistaną 2001 metų rudenį po teroristų tinklo „al Qaeda“ tų metų rugsėjo 11-ąją įvykdytų pražūtingų atakų Niujorke ir Vašingtone, sakė manąs, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel „jaučiasi lygiai taip pat“.
75 metų G. W. Bushas pridūrė, kad A. Merkel, planuojanti vėliau šiais metais pasitraukti iš politikos po 16 metų darbo prie vyriausybės vairo, suteikė „elegancijos ir orumo labai svarbioms pareigoms ir priėmė labai sunkių sprendimų“.
JAV ir NATO pajėgų išvedimas iš Afganistano buvo pradėtas gegužės pradžioje ir turėtų būti visiškai užbaigtas iki rugsėjo 11-osios, kai bus minimos išpuolių Amerikos 20-osios metinės.
Kai dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė detalių apie galutinio išvedimo planus, tuo metu Afganistane buvo apie 2,5 tūkst. amerikiečių ir 7,5 tūkst. kitų NATO šalių karių. Dabar didžioji dalis šių pajėgų jau iškeliavo, tad Afganistano kariams tenka kautis su ryžtingiau nusiteikusiu Talibanu, regis, siekiančiu visiškos karinės pergalės.
Sukilėliams vieną po kito užiminėjant kaimiškas teritorijas visoje šalyje, Kabulo vyriausybei sunkiai sekasi suvaldyti krizę. Vyriausybės pajėgos patiria didžiulį krūvį, o paaštrėjus konfliktui smarkiai padaugėjo vidaus pabėgėlių, tvyrant nuogąstavimui dėl vėl suintensyvėjusios COVID-19 epidemijos.
Jungtinės Tautos sekmadienį pareiškė, kad gilėjantis konfliktas Afganistane kelia „daugiau kančių“ visoje smurto nualintoje šalyje ir paragino toliau teikti jai finansinę pagalbą.
Tačiau J. Bidenas tvirtino, kad Jungtinėms Valstijos atėjo laikas užbaigti dalyvavimą kare, o afganistaniečiams – patiems spręsti savo ateitį.
