Ligoninėse ir vaistinėse baigėsi tokie pagrindiniai vaistai kaip penicilinas ir aspirinas. Paprastų prekių stygiai tapo per dažni ir kankinamai ilgi. Laimingiems kubiečiams, gaunantiems užsienio valiutos, pasisekdavo jei valandų valandas pralaukę eilėje, gaudavo tokių produktų kaip pupelės ir ryžiai.
Stiprus ekonomikos nuosmukis, lėmęs nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų Kuboje neregėtų sunkumų, sukėlė didžiausią saloje protestų bangą per pastaruosius dešimtmečius, sulaukusios JAV politikų palaikymo ir piktų Kubos vyriausybės grasinimų.
„Mes stovime kartu Kubos žmonėmis ir jų aiškiu šauksmu į laisvę“, – pirmadienį pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, komentuodamas „dešimtmečiais vykdytas represijas ir ekonominėmis kančias, kurias jiems (red. kubiečiams) padarė Kubos autoritarinis režimas“.
Prezidento komentarai skambėjo po sekmadienio demonstracijų bangos, kai tūkstančiai žmonių išėjo į gatves visoje šalyje ir šaukė tokias frazes kaip „laisvė“ ir „Tėvynė ir gyvenimas“, iškreipdami valdančiosios komunistų partijos šūkį „Tėvynė arba mirtis.“
Protestuotojai netgi apvertė policijos automobilį ir apiplėšė vyriausybės valdomą parduotuvę – tai atviri tautos pasipriešinimo aktai, turinčios ilgą ir negailestingą disidentų užslopinimo istoriją.
Kubos prezidentas Migelis Diazas-Canelis Bermudezas, pirmasis šalies vadovas ne iš Castro šeimos, vadovavusios šaliai po Kubos revoliucijos daugiau nei prieš 60 metų, tokį visuomenės išsiliejimą laiko egzistencine grėsme valstybei.
„Jie turės praeiti pro mūsų negyvus kūnus, jei norės sunaikinti revoliuciją, – ryžtingai savo mintis dėstė lyderis pirmajame Kubos komunistų partijos laikraščio „Granma“ puslapyje. – Mes esame pasirengę padaryti viską ir mes kovosime gatvėse.“
Tačiau net jis pripažino tautos problemų rimtumą, teigdamas, kad supranta, kaip pastarieji keli mėnesiai buvo sunkus išbandymas kubiečiams. Jis maldavo jų kantrybės, o demonstracijas pavadino Vašingtono kampanijomis, kuriomis siekiama išnaudoti žmonių „emocijas“, kai saloje jaučiamas maisto stygius, nutrūkęs elektros energijos tiekimas ir fiksuojamas vis didesnis COVID-19 mirčių skaičius.
„Mes turime aiškiai parodyti savo žmonėms, kad galima būti nepatenkintam, tai yra teisėta, tačiau dabar aiškiai matome kaip mumis manipuliuoja, – atkreipė dėmesį prezidentas.
J.Bideno pasisakymai, kuriais Kubos vyriausybė kategoriškai buvo pavadinta „autoritariniu režimu“, kardinaliai pakeitė JAV kalbėjimo toną, kurio laikėsi buvęs prezidentas Barackas Obama, pabrėžęs, kad dešimtmečius trukusio priešiškumo tarp abiejų šalių turi būti atsisakyta ir praeities „pančiai“ nutraukti.
B.Obama santykių su Kuba atkūrimą pavertė savo užsienio politikos svarbiausiu atributu ir sėkmingai išplėtė ryšius tarp abiejų šalių, kuriuos Donaldo Trumpo administracija greitai grąžino į senas vėžes.
Tačiau sekmadienį Kuboje vykę protestai sukūrė retą atvejį JAV politikos lauke – palaikymą demonstracijoms išsakė abi šalies partijos, dažnai konfliktuojančios tarpusavyje.
„Amerika stovi kartu su represuojamais Kubos žmonėmis, susirinkusiais dėl prigimtinių žmogaus laisvių, – „Twitter“ platformoje rašė buvęs viceprezidentas Mike'as Pence'as. – Amerika už laisvą ir demokratinę Kubą!“
Kiti dėl protestų ir juos skatinančio nepritekliaus kaltino Amerikos prekybos embargą – tokios pozicijos Kubos vyriausybė laikėsi sekmadienį, kai prasidėjo demonstracijos.
„Tiesa yra ta, kad jei norima padėti Kubai, pirmiausia reikėtų sustabdyti Kubos blokadą, – pirmadienį žurnalistams sakė Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. – Tai būtų tikras humanitarinis gestas.“
Tačiau kai kurie kubiečių aktyvistai JAV, įskaitant tuos, kurie priešinasi embargui, greitai užginčijo šį pasakojimą.
„Nėra maisto, nėra vaistų, nėra nieko, ir tai nėra Amerikos embargo rezultatas, kurio aš taip pat nepalaikau“, – tvirtino Majamio „Movimiento Democracia“ judėjimo lyderis Ramonas Saulas Sanchezas.
Jis pažymėjo, kad embargas leidžia Kubai pirkti maisto produktus iš JAV, nors sumenkę finansiniai ištekliai kelia didelių kliūčių tokiai galimybei.
Trapią Kubos ekonomiką užgriuvo amerikiečių sankcijos, prastas finansinis valdymas ir stiprus turizmo sumažėjimas dėl pandemijos, atėmęs iš jos gyvybiškai svarbų užsienio valiutos šaltinį, nuo kurio priklauso daugybė salos gyventojų. Vyriausybė taip pat turėjo kovoti su artimiausio regioninės sąjungininkės Venesuelos ekonominiu žlugimu.
„Ar žinote ką reiškia negalėti nupirkti savo vaikui maisto iš parduotuvės?, – klausė 43-erių namų šeimininkė Odana Havanoje, kuri paprašė, kad jos pavardė nebūtų paskelbta, nes bijojo vyriausybės keršto. – Žmonėms atsibodo piktnaudžiavimas valdžia. Mes praradome viltį.“
Pasak Kubos nacionalinės statistikos agentūros, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius tarptautinių keliautojų į Kubą skaičius sumažėjo beveik 90 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. Prekių kaina taip pat išaugo, infliacijai išaugus apie 500 proc. ir dar didėjant, teigia buvęs Kubos centrinio banko ekonomistas Pavelas Vidalas Alejandro.
„Padėtis yra labai labai rimta, – tvirtino P.Vidalas, pažymėdamas, kad oficialių infliacijos numerių nėra. – Didelė infliacija visada sukelia daug socialinių neramumų.“
Žlugus Sovietų Sąjungai, galingai salos rėmėjai, Kuba patyrė nepakeliamų sunkumų ir galiausiai buvo priversta atsiverti užsienio turistams, o retais atvejais – tam tikram privačiam verslui ir nuosavybei.
Tačiau didelis šių dienų skirtumas yra tas, kad kubiečiai turi prieigą prie interneto išmaniaisiais telefonais – dėl reformos, kurią vyriausybė pastaraisiais metais nenoriai priėmė siekdama modernizuoti salos ekonomiką.
„Dešimtojo dešimtmečio finansinio žlugimo metu Kubos ekonomika buvo daug prastesnė, – tikino JAV ir Kubos prekybos ir ekonomikos tarybos pirmininkas Johnas S. Kavulichas. – Bet komunikacija apie tai buvo griežtai kontroliuojama, nes nebuvo šiandien egzistuojančių problemų sprendimo būdų.“
Internetas buvo ir grėsmė vyriausybei, bet tuo pačiu ir vyriausybės ginklas.
Kubos valdžia, kuri paprastai veiksmingai numalšindavo protestus, sekmadienį buvo priblokšta. Demonstracijos greitai išplito visoje saloje po to, kai aktyvistai naudodamiesi socialinės žiniasklaidos paskyromis transliavo tiesioginius gatvėse susirinkusių žmonių vaizdo įrašus, įkvėpdami žmones išeiti į gatves.
„Aš išėjau į gatvę, nes atsibodo būti alkanam, – „Twitter“ bendrinamame vaizdo įraše kalbėjo Sara Naranjo. – Aš neturiu vandens, neturiu nieko.“
Tačiau interneto prieiga visoje saloje sekmadienio popietę buvo uždaryta maždaug 30 minučių, o ryšys nuo pirmadienio popietės išliko nepastovus, nurodė interneto svetainės „Kentikinc“ interneto analizės direktorius Dougas Madory.
Dėl to sunku patvirtinti pranešimus, kad daugybė aktyvistų buvo uždaryti į areštinę. Pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matosi, kaip pareigūnai eina gatvėmis ir sulaiko žmones, muša juos lazdomis ir spardo, jiems nukritus ant žemės.
Kubos disidentai surinko daugybės žmonių, kurie, jų teigimu, buvo sulaikyti, pavardes, bijodami, kad vyriausybė pradėjo naują kovą su antivyriausybiniais aktyvistais.
Kubos pareigūnai tvirtina, kad gyventojais manipuliuoja užsienio propaganda, pasinaudodama jų kančiomis.
„Kubos žmonės tiesiogine prasme buvo subombarduoti turiniu, sukurtu užsienyje“, – sakė tikras Kubos veteranas diplomatas Jose Ramon Cabanas Rodriguezas, dirbęs savo tautos ambasadoriumi Vašingtone.
Tačiau interviu ir internete paskelbtose įrašuose kubiečiai atviravo apie savo nuoskaudas. Netgi salos žmonės, gaunantys pinigų iš giminių užsienyje, teigė, kad gyvenimas pasidarė sunkesnis.
„Havanoje žmonės vis dar turi šiek tiek daugiau galimybių ir rečiau jaučia alkį, tačiau rytinėse provincijose apskritai jie gyvena itin sunkiai, neturi net paprastų produktų, – pasakojo Yaneisy Gonzalez Rivero, gyvenanti Kubos sostinėje. – Kalbant apie mediciną, padėtis yra kritinė, žmonės, kurie serga ir kuriems reikia kažko nuo skausmo, greitosios pagalbos skyriuje negauna jokių vaistų.“
Elektros energijos tiekimo sutrikimai Kuboje nėra naujiena, tačiau per pastaruosius metus jie tapo vis dažnesni, nes sala kovoja su pinigų stygiumi, ypač po D.Trumpo administracijos sugriežtintų sankcijų, kurios užgniaužė užsienio investicijas.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
