Baiminamasi, kad toks planas toli gražu negarantuoja šviesios ateities šalies aplinkai. Šis pažadas gali turėti neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir natūralioms ekosistemoms.
Šiuo metu iki 70 proc. Ukrainos žemių naudojama ūkininkavimui, o tai yra vienas didžiausių rodiklių Europoje, atsiradęs dėl šalies komunistinės praeities.
Daugelis šių vietų buvo natūralios stepės, paverstos laukais. Stepės yra ganyklų, paprastai bevaisių lygumų, juostos, besidriekiančios nuo Ukrainos per Rusiją ir Centrinę Aziją iki Mongolijos ir Kinijos.
Gamtininkai nerimauja
„Maždaug 40 proc. Ukrainos teritorijos sudaro stepių klimato zona, tačiau tik 3 proc. šalies išsaugojo natūralias stepių ekosistemas su gausia flora“, – kalbėjo daugelį metų stepes kartografavęs ir jų florą klasifikavęs Oleksijus Vasyliukas iš Ukrainos gamtos apsaugos centro.
Netoli Kijevo plyti miškas, kuriame žydi gėlės.
O.Vasyliukas parodo prie kelio augančią baltą orchidėją. Tai viena iš 69 laukinių orchidėjų rūšių Ukrainoje, ir kai kurios jų gali išgyventi tiktai natūralioje Ukrainos stepių buveinėje.
„Bijau dėl tokių gražių gėlių kaip ši likimo, – kalbėjo gamtininkas. – Nesijaučiu ramus, kai vyriausybė sako, kad pasodins medžius sunykusioje žemės ūkio paskirties žemėje, bet nelies stepių. Dėl įvairių įstatymų daugelis Ukrainos stepių iš tikrųjų yra pažeista žemės ūkio paskirties žemė.“
Todėl jeigu vyriausybė tikrai planuoja palikti nepaliestą kitos žemės ūkio paskirties žemę, kyla klausimas, kur bus pasodinta milijardas medžių.
Per mažai miškų
Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras Romanas Abramovskis tikino, kad daugiausia dėmesio bus skirta „buvusiems pramoniniams rajonams, taip pat daugiau nei 1,5 tūkstančio parkų miestuose“.
Pasak ministro, nauji medžiai bus sodinami tiktai tose vietose, kur jie augo prieš žmonėms pradedant žemės ūkio veiklą. Ir taip pat miškuose, nukentėjusiuose nuo gaisrų ar ligų.
Šiuo metu beveik dešimtadalyje miškams skirtų 10,4 mln. hektarų medžių nėra. Tiktai 16 proc. visos Ukrainos teritorijos užima miškai – perpus mažiau nei tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija ar Ispanija.
„Tai geras sprendimas, jis suteiks postūmį miškininkystei ir paskatins padaryti miško prižiūrėtojų darbą prestižiškesnį ir geriau apmokamą“, – palankiai prezidento pažadą įvertino Ukrainos aplinkos mokslų universiteto Miškininkystės katedros profesorius Sergijus Zibcevas.
Pasak profesoriaus, svarbiausia yra teikti finansines paskatas miškų prižiūrėtojams, vietos bendruomenėms ir ūkininkams, kaip tai darė kitos šalys, tokios kaip Kosta Rika ir Kinija.
Neatidėliotini iššūkiai
Aplinkosaugininkams šiuo metu pagrindinis iššūkis, atsižvelgiant į klimato pokyčius, išsaugoti esamus miškus.
„Naujiems miškams reikės daug dešimtmečių pradėti savyje kaupti didelius anglies kiekius“, – teigė „Greenpeace“ biologinės įvairovės ekspertas Krzysztofas Ciboras.
Nevyriausybinės organizacijos „Forest Initiatives and Communities“ aktyvistas Dmitrijus Karabčukas mano, kad gali prireikti nuo 60 iki 160 metų, kol vienas medis pasieks visavertį anglies saugyklos statusą.
Rizika yra ta, kad per pusšimtį metų didžioji Ukrainos teritorijos dalis gali virsti stepėmis.
Neteisėtas kirtimas
O.Vasyliukui ir jo kolegoms iš Ukrainos gamtos apsaugos centro didžiausias prioritetas – nutraukti neteisėtą miško kirtimą ir atsodinti miškus, kurie sudegė.
Miške netoli Kijevo, kur aptikta balta orchidėja, O.Vasyliuko komanda surado neseniai atliktus neteisėtus medžių kirtimus.
Pastaraisiais mėnesiais 45 skirtinguose miškuose visoje Ukrainoje rasta panašių neteisėto kirtimo pėdsakų.
„Apytiksliais skaičiavimais, 20–30 proc. Ukrainos medienos pjovimo vyksta vadinamojoje juodojoje rinkoje“, – nurodė D.Karabčukas.
Daugeliu atvejų leidimai būna išduoti, tačiau apie iškirstos medienos kiekį pranešama sukčiaujant, įsitikinęs jis.
Ukrainai pastaraisiais metais gerai sekėsi tvarkyti miškus, taip pat kovoti su neteisėtu miškų kirtimu.
Bet tai labai toli nuo prezidento įspūdingai skambančio tikslo – pasodinti milijardą naujų medžių.
Parengta pagal BBC inf.
