RN buvo prognozuojami geri rezultatai birželį vykusiuose rinkimuose, tačiau partijai nepavyko pasiekti pergalės nė viename iš 13 žemyninės Prancūzijos regionų.
Šie rezultatai iškėlė klausimų dėl M. Le Pen strategijos padaryti savo partiją priimtinesnę visuomenei ir pertvarkyti ją į tradicinei politikos srovei artimesnę dešiniąją jėgą.
Visgi siekdama būti perrinkta partijos lydere ji nesulaukė jokių varžovų. Pietiniame Perpinjano mieste vykstančio „Nacionalinio sambūrio“ suvažiavimo antrąją dieną buvo paskelbta, kad M. Le Pen laimėjo surinkusi 98,35 proc. internetu ir paštu balsavusių partijos narių balsų.
Kalbėdamasi su žurnalistais 52 metų politikė, turinti teisininkės išsilavinimą, sakė, kad jaučiasi „itin kovinga“, vertindama savo galimybes iš trečio bandymo laimėti prezidento rinkimus.
„Neturiu abejonių, ką reikia padaryti Prancūzijos labui“, – sakė M. Le Pen, ketinanti vėliau sekmadienį pasakyti pagrindinę partijos suvažiavimo kalbą ir pamėginti sutelkti savo šalininkus 2022 metų kampanijai.
Apklausos rodo, kad artėjantys rinkimais vėl taps dvikova tarp M. Le Pen ir centristo prezidento Emmanuelio Macrono, per 2017 metų rinkimų antrą ratą tvirtai įveikusio šią prieš imigrantus nusistačiusią kandidatę.
Vis dėlto dabar tokia baigtis nebeatrodo neginčijama.
E. Macrono pozicijos laikomos susilpnėjusiomis dėl jo partijos „Respublika, pirmyn“ (La Republique en Marche, LREM) prasto pasirodymo per regionų rinkimus.
2016 metais įkurta LREM užėmė paskutinę vietą tarp didžiųjų partijų ir per antrąjį balsavimo ratą gavo tik 7 proc. balsų, esant rekordiškai silpnam rinkėjų aktyvumui.
Raginimas grįžti prie „vyriškumo“
Tiek M. Le Pen, tiek E. Macrono partijos regionų rinkimų rezultatų nesureikšmino ir argumentavo, kad jais sunku remtis prognozuojant prezidento rinkimų baigtį.
Pagrindinės nugalėtojos buvo tradicinės dešiniosios ir kairiosios partijos – respublikonai ir socialistai. 2017 metais jos buvo sutriuškintos iškilus E. Macrono centristams, bet dabar atrodo atsikovojančios pozicijas.
„Nacionalinio sambūrio“ lyderiai atmetė spėliones, kad M. Le Pen strategija švelninti anksčiau buvusią itin aštrią antiimigracinę ir prieš Europos Sąjungą nukreiptą retoriką sumažino palaikymą šiai partijai.
Marine Le Pen tėvas Jeanas-Marie Le Penas, daug radikalesnių pažiūrų veikėjas negu jo duktė, 2002 metais sukėlė sukrėtima Prancūzijoje, įveikęs socialistų kandidatą ir patekęs į prezidento rinkimų antrąjį turą, nors galiausiai pralaimėjo Jacques'ui Chiracui.
2015 metais Jeanas-Marie Le Penas buvo pašalintas iš savo partijos, tuo metu vadintos „Nacionaliniu frontu“, po virtinės antisemitinių pareiškimų.
Neseniai paskelbtame tinklaraščio įraše jis perspėjo, kad RN privalo atgauti „vyriškumą“ ir susitelkti į imigracijos ir nusikalstamumo problemas, kad mobilizuotų savo pagrindinius rinkėjus.
Vis dėlto sekmadienį buvo pasiųstas dar vienas ženklas, kad partija palaiko M. Le Pen pastangas sušvelninti RN įvaizdį – vienas iš jos patikėtinių Jordanas Bardella buvo išrinktas pavaduoti lyderę, kai ji pradės savo prezidentinę kampaniją.
Šis su žiniasklaida gerus ryšius palaikantis 25 metų veikėjas per regionų rinkimus pralaimėjo kandidatuodamas Paryžiaus regione, bet dabar bus RN pirmininkės pavaduotojas.
