Atitinkamas įsakas šeštadienį buvo paskelbtas Rusijos teisinės informacijos portale.
Dokumente nurodoma, kad „šiuolaikinis pasaulis išgyvena transformacijos laikotarpį“.
„Pasaulyje augantis nestabilumas, radikalių ir ekstremistinių nuotaikų stiprėjimas gali atvesti prie mėginimų didėjančius nesutarimus tarp valstybių spręsti ieškant vidaus ir išorės priešų, [taip pat prie] ekonomikos, tradicinių vertybių sugriovimo ir pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių nepaisymo“, – rašoma strategijoje.
„Didėjančios geopolitinės įtampos sąlygomis Rusijos užsienio politika turi skatinti tarptautinių santykių sistemos, pagrįstos tarptautine teise, visuotinio, visiems lygaus ir nedalomo saugumo principais, stabilumą, gilinti daugiašalį bendradarbiavimą be skiriamųjų linijų ir blokų požiūrio, siekiant kartu spręst globalias ir regionines problemas, centrinį koordinuojantį vaidmenį atliekant Jungtinėms Tautoms ir jų Saugumo Tarybai“, – priduriama dokumente.
„Kai kurių šalių veiksmai nukreipti į ardomųjų procesų skatinimą NVS [Nepriklausomų Valstybių Sąjungoje], siekiant sugriauti Rusijos ryšius su jos tradicinėmis sąjungininkėmis. Virtinė valstybių vadina Rusiją grėsme ir netgi karine priešininke, – perspėjo strategijos autoriai. – Didėja pavojus, kad ginkluoti konfliktai peraugs į lokalius ir regioninius karus, taip pat dalyvaujant branduolinėms galybėms. Kosmosas ir informacinė erdvė aktyviai įsisavinami kaip naujos karinių veiksmų sritys.“
Gegužės 28 dieną V. Putinas pranešė ketinantis per pasitarimą su Rusijos saugumo tarybos nariais aptarti naują nacionalinio saugumo strategiją ir joje įvardytas grėsmes šalies piliečiams.
Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Sergejus Vachrukovas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad naujoji strategija nėra visiškai nauja ir kad ji pagrįsta 2015 metų gruodžio 31 dieną V. Putino patvirtintu atitinkamu dokumentu. „Tai ilgalaikis dokumentas, kuris, remiantis federaliniu įstatymu dėl strateginio planavimo, turi būti koreguojamas ne rečiau kaip kartą per šešerius metus“, – nurodė pareigūnas.
Rusija pagal atnaujintą nacionalinio saugumo strategiją numato reaguoti į sankcijas
Užsienio valstybių nedraugiškų veiksmų, įskaitant sankcijas, atveju Rusija kaip ir anksčiau pasilieka teisę taikyti simetriškas ir asimetriškas priemones, sakoma prezidento Vladimiro Putino šeštadienį pasirašytoje atnaujintoje šalies nacionalinio saugumo strategijoje.
„Jei užsienio valstybės vykdys nedraugiškus veiksmus, keliančius grėsmę RF suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat susijusius su politinio ar ekonominio pobūdžio varžomųjų priemonių (sankcijų) taikymu arba šiuolaikinių informacinių ir komunikacijų technologijų naudojimu, RF laikys teisėtu [dalyku] taikyti simetriškas ir asimetriškas priemones, būtinas norint užkirsti kelią tokiems nedraugiškiems veiksmams... ir jų pasikartojimui ateityje“, – sakoma dokumente, paskelbtame Rusijos teisinės informacijos portale.
Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo strategijoje taip pat pažymima, kad Maskva lieka ištikima politinėms priemonėms, pirmiausia diplomatijos ir taikos palaikymo mechanizmams sprendžiant tarptautinius ir valstybių viduje vykstančius konfliktus.
Dokumente pabrėžiama, kad pasaulinio vystymosi potencialo perskirstymą, naujų pasaulio sanklodos taisyklių ir principų kūrimą lydi geopolitinio nestabilumo augimas, valstybių nesutarimų ir konfliktų stiprėjimas.
Anot Rusijos, šalys, prarandančios besąlygišką lyderystę, bando diktuoti kitoms tarptautinės bendrijos narėms savo taisykles, naudojasi nesąžiningos konkurencijos priemonėmis, taiko vienašališkas sankcijas ir atvirai kišasi į suverenių valstybių vidaus reikalus.
„Tokie veiksmai veda prie visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų ir principų griovimo, esamų tarptautinio teisinio reguliavimo mechanizmų silpninimo ir griovimo, karinės ir politinės padėties aštrėjimo, nuspėjamumo... ir pasitikėjimo valstybių santykiais mažėjimo“, – rašoma Strategijoje.
Rusijos užsienio politikos tikslais Strategijoje nurodomi visapusiška partnerystė ir strateginiai santykiai su Kinija, privilegijuota strateginė partnerystė su Indija, taip pat ir siekiant sukurti Azijos ir Ramiojo vandenyno regione patikimus regioninio stabilumo bei saugumo mechanizmus.
Rusija taip pat žada ginti savo interesus, susijusius su kosmoso, pasaulinio vandenyno, Arkties ir Antarkties įsisavinimu, plėtoti karinį politinį ir karinį techninį bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis.
Rusijos strategijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad didėja konfliktų virtimo karais grėsmė, o kosmosas ir informacinė erdvė verčiami karo veiksmų sfera.
„Virtinė valstybių vadina Rusiją grėsme ir net kariniu priešininku. Didėja grėsmė, kad ginkluoti konfliktai virs lokaliais ir regioniniais karais, taip pat ir dalyvaujant branduolinėms valstybėms“, – sakoma dokumente.
Jame pažymima, kad „kosmosas ir informacinė erdvė aktyviai įsisavinami kaip naujos karo veiksmų sferos“.
Maskva: nedraugiškos šalys naudojasi Rusijos problemomis protestams inicijuoti
Tarp grėsmių Rusijos nacionaliniam saugumui prezidento Vladimiro Putino šeštadienį patvirtintoje atnaujintoje nacionalinio saugumo strategijoje atkreipiamas dėmesys į bandymai suskaldyti šalies visuomenę ir „sugriauti jos vienybę“.
„Nedraugiškos šalys bando pasinaudoti RF esančiomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, kad griautų jos vidaus vienybę, inicijuotų ir radikalizuotų protestų judėjimą, palaikytų kraštines grupes ir skaldytų rusų visuomenę“, – sakoma Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo strategijoje.
Dokumente teigiama, kad „vis aktyviau taikomi netiesioginiai metodai, skirti ilgalaikiam nestabilumui RF viduje provokuoti“.
Jame taip pat pažymima, kad „Vakarų liberaliam modeliui išgyvenant krizę virtinė valstybių bando tikslingai trinti tradicines vertybes, iškreipti pasaulio istoriją, peržiūrėti požiūrį į Rusijos vaidmenį ir vietą pasaulyje, reabilituoti fašizmą“.
Strategijoje minimi rusų žiniasklaidos priemonių ir rusiškų informacijos šaltinių naudojimo draudimas, informacinės kampanijos formuojant priešiškos Rusijos įvaizdį, sankcijos rusų sportininkams.
„RF nepagrįstai kaltinama tarptautinių įsipareigojimų pažeidimu, kompiuterinėmis atakomis, kišimusi į užsienio valstybių vidaus reikalus. Rusijos piliečiai ir užsienyje gyvenantys tėvynainiai patiria diskriminaciją ir atvirą persekiojimą“, – sakoma dokumente.
Esant tokiam fonui „šaliai gyvybiškai svarbu... stiprinti [Rusijos] suverenitetą, nepriklausomybę, valstybinį ir teritorinį vientisumą, ginti tradicinį dvasinį ir moralinį rusų visuomenės pamatą, neleisti kištis į RF vidaus reikalus“, pabrėžiama jame.
