Tačiau kritikai sako, kad šis projektas gali sukelti aplinkosauginę nelaimę.
Stambulo kanalas bus milžiniškas vandens kelias, kuris išsidėstys lygiagrečiai Bosforo sąsiauriui ir sujungs Juodąją jūrą su Marmuro bei Viduržemio jūromis.
„Šiandien verčiame naują Turkijos vystymosi istorijos puslapį“, – per ceremoniją, kurios metu buvo padėtas projekto dalimi tapsiančio tilto kertinis akmuo, sakė R. T. Erdoganas.
45 kilometrų ilgio kanalas sujungs Juodąją jūrą su pasauliniu laivybos tinklu. Kalbant apie Europos geopolitiką ir ne vieną amžių trunkančius konfliktus, tai yra strategiškai svarbus klausimas. Tačiau projekto kritikai sako, kad Turkijos prezidentas yra įsikabinęs į projektą, kuris šalyje sukels ekologinę katastrofą ir įstums šalį į didžiules ir nereikalingas skolas.
Visgi prezidentas savo kalboje, kurioje jis gynė projektą, visus priekaištus atmetė. Kalbėdamas apie augantį skaičių laivų, plaukiančių Bosforo sąsiauriu, R. T. Erdoganas sakė, kad šiuo projektu daugiausia siekiama „užtikrinti Turkijos piliečių Stambule saugumą“, ir šalis šiuo projektu taip pat nori užimti „svarbesnę vietą“ tarptautinėje prekyboje.
„Visos projekto stadijos buvo rengtos remiantis mokslu“, – pabrėžė Turkijos prezidentas.
Projektas sulaukė kritikos ir užsienyje, ypač Rusijoje, kuri baiminasi, kad toks kanalas suteiks lengvesnę prieigą prie Juodosios jūros NATO pajėgoms.
Pagal Montrė konvenciją, kuria reglamentuojamas laivų judėjimas Bosforo sąsiauriu, išėjimo į Juodąją jūrą neturinčios šalys privalo iš anksto pranešti apie jų laivų planus plaukti šiuo sąsiauriu, o ir likti šiuose vandenyse laivai gali ribotą laiką.
„Šis projektas jokiu būdu nepažeis Montrė konvencijos“, – per ceremoniją pareiškė prieš prezidentą kalbėjęs Turkijos ministras pirmininkas Binali Yildirimas.
