„Tai bus proga aptarti virtinę klausimų, įskaitant JK ir Vokietijos santykių plėtrą bei pasaulinį atsaką į koronaviruso pandemiją“, – sakė britų premjero atstovas.
Jis nurodė, kad lyderiai susitiks ministro pirmininko užmiesčio rezidencijoje Čekerse, esančiame į šiaurės vakarus nuo Londono.
Tai veikiausiai bus paskutinis A. Merkel vizitas prieš jai paliekant postą po 16-os valdžioje praleistų metų. Anksčiau šį mėnesį kanclerė lankėsi Anglijos pietvakariuose esančiame Kornvalyje, kur vyko Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas.
B. Johnsono pastangas viršūnių susitikime pristatyti šviesią Britanijos ateities po „Brexit“ viziją temdė rusenanti įtampa dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Londonas yra surėmęs ietis su Briuseliu ir kitomis Europos sostinėmis dėl muitinės kontrolės prekėms, atkeliaujančioms į Šiaurės Airiją iš likusios Britanijos dalies. Taikyti patikras numatyta atskirai nuo „Brexito“ prekybos susitarimo pasirašytame protokole dėl Šiaurės Airijos.
Briuselis pyksta, kad Londonas atsisako taikyti muitinės kontrolę tam tikroms prekėms, atkeliaujančios į Šiaurės Airiją, ir vienašališkai nustatė lengvatinį laikotarpį, kurį dabar nori pratęsti.
A. Merkel taip pat ragina visas ES šalis pasekti Berlyno pavyzdžiu ir įvesti reikalavimą karantinuotis asmenims, atvykstantiems iš Britanijos, kad būtų užkirstas kelias plisti užkrečiamesnei pandeminio koronaviruso atmainai „Delta“.
„Delta“ variantas, pirmą kartą identifikuotas Indijoje, jau šiuo metu sudaro daugumą Britanijoje nustatomų COVID-19 atvejų.
G-7 susitikime A. Merkel ir B. Johnsonas taip pat aptarė užsienio politikos klausimus, susijusius su Rusija.
Pastarosiomis dienomis JK ir Rusija ginčijasi dėl incidento Juodojoje jūroje, per kurį, anot Maskvos, Rusijos pajėgos paleido įspėjamųjų šūvių link britų eskadrinio minininko „HMS Defender“, plaukusio netoli Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.
Ketvirtadienį Briuselyje susirinkę ES lyderiai atmetė Vokietijos kanclerės kartu su Prancūzijos prezidentu prezidentu Emmanueliu Macronu pateiktą pasiūlymą atnaujinti viršūnių susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Šiai idėjai griežtai nepritarė virtinė ES valstybių, daugiausia Vidurio ir Rytų Europos šalys, atsargiai žiūrinčios į pokalbius su Kremliumi.
