Šie komentarai buvo išsakyti po pranešimų apie ankstesnę dieną įvykusį incidentą, kai Rusijos pajėgos paleido perspėjamųjų šūvių link Jungtinės Karalystės eskadrinio minininko „HMS Defender“, plaukusio Juodojoje jūroje netoli Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio, ir numetė priešais jį kelias aviacines bombas.
Maskva tvirtino, kad britų laivas buvo įplaukęs į „Rusijos teritorinius vandenis“, nors tarptautinė bendruomenė Krymo aneksijos nepripažįsta ir tebelaiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija. Be to, Britanija neigė pranešimus, kad į jos laivą buvo šaudoma, ir nurodė, kad numanomo incidento metu netoliese tiesiog vyko Rusijos pajėgų šaudymo pratybos.
„Galime kreiptis į sveiką protą, reikalauti gerbti tarptautinę teisę. Jeigu tai nepadeda – galima bombarduoti, ne tiesiog palei [laivo] kursą, bet ir patį taikinį, jeigu kolegos nesupranta“, – žurnalistams sakė S. Riabkovas. Tokiu būdu jis atsakė į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą, kaip Rusija stengsis neleisti pasikartoti incidentams, koks įvyko Juodojoje jūroje.
„Rusijos Federacijos teritorinis vientisumas – neliečiamas, jos sienų neliečiamumas – absoliutus imperatyvas. Visa tai sergėsime tie diplomatinėmis ir politinėmis, tiek, prireikus, ir karinėmis priemonėmis“, – kalbėjo viceministras.
S. Riabkovas pridūrė, kad „Maskva perspėja visus, kurie prisidengdami jūrų laivybos laisvės šūkiais pažeidinėja Rusijos Federacijos valstybės sienas, nesiimti panašių provokuojančių žingsnių“.
„Mūsų šalies saugumas – aukščiau visko. Anekdotinė situacija, kai sieną pažeidžia eskadrinis minininkas, kurio pavadinimas – „Gynėjas“, jokiu būtu negali būti vertinama atsainiai. Šis momentas – labai rimtas; mes smerkiame Britanijos veiksmus, esame pasipiktinę jų elgesiu ir pabrėžiame, kad balansavimas ant tokio susirėmimo ribos gali suketi pačių sunkiausių pasekmių planuojantiems tokio pobūdžio veiksmus ir paskui mėginantiems juos įgyvendinti“, – perspėjo ministro pavaduotojas.
Reaguodama į trečiadienį netoli Fiolento kyšulio, esančio į pietvakarius nuo Sevastopolio uostamiesčio, įvykusį incidentą Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „HMS Defender“ veiksmus laiko Jungtinių Tautų konvencijos šiurkščiu pažeidimu ir paragino Londoną nuodugniai ištirti šį įvykį.
Tuo metu Jungtinės Karalystės ambasada Maskvoje pareiškė, kad britų karo laivas taikiai plaukė per Ukrainos teritorinius vandenis, laikydamasis tarptautinių įstatymų.
„Į eskadrinį minininką „Defender“ nebuvo paleista jokių šūvių. Karališkasis jūrų laivynas vykdė taikų plaukimą per Ukrainos teritorinius vandenis, laikantis tarptautinių įstatymų. Rusijos pusės pateiktas šių įvykių nupasakojimas yra netikslus“, – sakoma per socialinį tinklą „Telegram“ paskelbtame ambasados pranešime.
Ukrainai priklausantį strategiškai svarbų Krymo pusiasalį Rusija okupavo po Kijeve 2014 metais įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos ir tų metų kovo mėnesį jį aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio nepripažįsta.
A. Merkel: ES privalo siekti „tiesioginių kontaktų“ su V. Putinu
Europos Sąjunga turėtų vieningai priešintis Rusijos „provokacijoms“, bet taip pat siekti tiesioginių derybų su prezidentu Vladimiru Putinu, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Mano nuomone, mes, Europos Sąjunga, privalome siekti tiesioginio kontakto su Rusija ir Rusijos prezidentu“, – kalbėdama parlamente pareiškė vyriausybės vadovė ir pridūrė, kad „nepakanka, kad Amerikos prezidentas kalbėtųsi su Rusijos prezidentu“.
A. Merkel pabrėžė, kad ES taip pat „privalo kurti kitokius derybų formatus“.
V. Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas praeitą savaitę surengė pirmąsias tiesiogines derybas nuo Amerikos lyderio atėjimo į valdžią. Abu lyderiai išreiškė viltį, kad šis Šveicarijoje surengtas susitikimas gali vesti prie labiau nuspėjamų santykių, nors įtampa tarp abiejų šalių gali išlikti.
Pasak A. Merkel, pastarojo meto įvykiai parodė, kad ES nepakanka „nekoordinuotai reaguoti į daugelį Rusijos provokacijų“.
Kanclerė pabrėžė, kad 27 šalių blokas turėtų sutelkti „vieningą frontą prieš šias provokacijas“.
Daugeliui Vakarų šalių kelia susirūpinimą Rusijos pajėgų telkimas šalia Ukrainos sienų ir virtinė šnipinėjimo skandalų, dėl kurių buvo išsiųsta diplomatų.
Anksčiau šią savaitę Vokietija pranešė suėmusi viename šalies universitete dirbusį rusų mokslininką ir kaltinanti jį šnipinėjimu Maskvai.
ES pasipiktinimą taip pat kursto tęsiamas Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimas Rusijoje. Šis opozicionierius anksčiau šiais metais buvo suimtas, kai grįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po beveik mirtino apnuodijimo Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Kremlius: V. Putinas palaiko siūlymą plėtoti ES ir Rusijos dialogą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaiko Vokietijos ir Prancūzijos siūlymus, kad Europos Sąjunga atnaujintų viršūnių susitikimus su Maskva, ketvirtadienį paskelbė Kremlius.
„Iniciatyvą vertiname teigiamai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Prezidentas Putinas yra dialogo ir kontaktų tarp Briuselio ir Maskvos mechanizmo atkūrimo šalininkas.“
Tokiu būdu V. Peskovas atsakė į klausimus apie pranešimus, jog Berlynas ir Paryžius ankstesnę dieną pasiūlė 27 šalių blokui apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Kremliaus vadovu.
Daugelis ES šalių tokiai galimybei nepritaria, o Ukrainos užsienio reikalų ministras anksčiau ketvirtadienį griežtai sukritikavo šį siūlymą, pateiktą prieš Bendrijos lyderių debatus šiuo klausimu.
D. Peskovas pabrėžė, kad galimybė palaikyti dialogą būtina tiek Briuseliui, tiek Maskvai.
„Labai įdėmiai stebime šiandien Briuselyje pradedamą viršūnių susitikimą ir vertinimus dėl šio potencialaus dialogo, kurie ten nuskambės“, – sakė jis.
Pasak D. Peskovo, „kol kas taikomuoju atžvilgiu jokių pasiruošimų [Rusijos ir ES] viršūnių susitikimui nėra“.
„Reikalas tas, kad tokią iniciatyvą iškėlė [Vokietijos kanclerė Angela] Merkel. Ją palaikė [Prancūzijos] prezidentas [Emannuelis] Macronas, tačiau bet koks aptarimas vyks su ES, dalyvaujant kitoms valstybėms narėms. Todėl šiuo atveju labai svarbu suprasti, ar šiuo atžvilgiu yra sutarimas, ar ne“, – kalbėjo Kremliaus atstovas.
ES ir Rusijos ryšiai yra smarkiai pašliję nuo 2014 metų kovo, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Vėliausias ES lyderių ir V. Putino susitikimas Briuselyje įvyko 2014 metų pradžioje.
Po Krymo aneksijos Briuselis paskelbė Maskvai virtinę sankcijų, o Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių.
