Su organizuotu nusikalstamumu Lenkijoje kovojantis Centrinis policijos tyrimų biuras (CPTB) demaskavo, kad pareigūnas Dariuszas G. prikalbino pažįstamą verslininką Piotrą K. investuoti į striptizo klubų kūrimą, sugalvojo apgavysčių sistemą, o kaip pagalbininkus pasikvietė dar du policininkus.
Dariuszas G. asmeniškai mokė klubo šokėjas ir barmenus, kaip mulkinti klientus, skirdavo premijas ir nuobaudas.
Kiti du pareigūnai privalėjo nuodugniai stebėti vaizdo kamerų įrašus, kad ištrintų juose aptiktus grupuotę galinčius demaskuoti epizodus.
Pirmiausia apsvaigindavo
Gauja veikė Varšuvos klubuose „Royal Gentleman Club“ ir „Gold House“ bei Vroclavo klube „Al Capone“.
Apgavysčių schema buvo tokia: barmenai į gėrimus klientams įpildavo narkotinių medžiagų, po to tuštindavo jų pinigines ir banko korteles. Kai kuriais atvejais lankytojų vardu buvo paimamos greitosios paskolos ir iškart išleidžiamos neva už paslaugas striptizo klube.
Kai kurių paslaugų kainos buvo nepaprastai didelės, tačiau apsvaigę svečiai to nebesuvokdavo.
Pavyzdžiui, už erotinį 26 min. vienos gražuolės šokį ir du butelius šampano tekdavo pakloti 43 tūkst. zlotų (9,4 tūkst. eurų).
Klientai dar buvo mulkinami prie sąskaitos prirašant papildomą nulį: taip, pavyzdžiui, 700 zlotų virsdavo 7 tūkstančiais.
Kitais atvejais būdavo pameluojama, kad banko kortele iš pirmo karto atsiskaityti nepavyko, ir paprašoma pakartoti mokėjimą.
Taikėsi į užsieniečius
Spėjama, kad tokiu būdu buvo apvogti keli šimtai klientų, dauguma jų – užsieniečiai.
Prokuratūra išplatino pareiškimą prašydama atsiliepti visus minėtų klubų lankytojus, praradusius pinigus.
Kol kas atsišaukė pusšimtis vyrų, keli iš jų įrodė per vieną vakarą klube netekę po 200 tūkst. zlotų (44 tūkst. eurų).
Suktybes demaskavo Vroclavo pareigūnai, nutarę detaliai pasidomėti skundais dėl striptizo klubuose dingstančių pinigų.
Nukentėjusieji pareiškimus rašydavo savo gyvenamosios vietos policijos nuovadose.
Ten dažniausiai nebūdavo reaguojama į tokius skundus: esą girti klientai švaistosi pinigais, o išsiblaivę pageidauja juos susigrąžinti.
Vroclavo tyrėjai surinko skundus iš visų skyrių ir, įtarę apgaulę, paprašė prokuratūros leidimo klausytis minėtų striptizo klubų darbuotojų pokalbių telefonu.
Tada ir išaiškėjo, kad trys klubai buvo įkurti siekiant apvaginėti klientus ir tikintis, jog užsieniečiai neieškos teisybės dėl komplikuotų formalumų, o lenkai – bijodami skandalo namuose ar darbovietėje.
Ne pirma tokia afera
Prieš ketverius metus Gdansko miesto policininkai išsiaiškino, kad lankytojus narkotikais svaigino ir apvaginėjo didžiausias Lenkijos striptizo klubų tinklas „Cocomo“.
Tyrimas buvo pradėtas, kai vienas klientas pasiskundė policijai, kad iš jo banko sąskaitos pradingo milijonas zlotų (tada apie 236 tūkst. eurų).
Valstybinės naftos įmonės vadybininkas teigė, kad prisimena tik pirmąsias keliolika apsilankymo Poznanės klube „Cocomo“ minučių.
Ryte atsibudęs viešbutyje vyriškis telefone rado banko atsiųstą žinutę, kad išeikvojo visą tarnybinės kredito kortelės galimų išlaidų limitą.
Klientas padavė „Cocomo“ į teismą, tačiau nieko nelaimėjo.
Teisėjas patikėjo striptizo klubo advokatų pateiktais vaizdo įrašais, rodančiais, kad vadybininkas niekieno neverčiamas užsakė net 147 butelius brangaus šampano, nors visiems buvo aišku, jog sveiko proto žmogus tokio kiekio gėrimų tikrai nepirktų.
Šampano, parduotuvėse atsieinančio keliasdešimt kartų pigiau negu striptizo klube, kaina sudomino žiniasklaidą: atskleista, jog „Cocomo“ klubuose klientams buvo pateikiamas apgaulingas meniu.
Priekinėje jo pusėje didelėmis raidėmis buvo surašytos įprastos gėrimų kainos. O tai, kad gėrimai šokėjoms kainuoja keliolika kartų brangiau, parašyta tiktai kitoje pusėje, pačioje apačioje ir labai smulkiomis raidėmis.
Lankytojui užsimanius pavaišinti šampanu patikusią šokėją to paties gėrimo kaina būdavo kur kas didesnė: nuo 500 zlotų (118 eurų) už taurę iki 15 tūkst. zlotų (3,5 tūkst. eurų) už butelį.
„Cocomo“ klubo advokatas teisme tvirtino, kad atsiskaitydami banko kortele klientai mato kasos aparato kvite išmuštą kainą, – jei ji atrodo per didelė, gali daugiau nebeužsisakinėti gėrimų.
Advokatas juokavo: jeigu kai kurie vyrai žiūri vien į merginų krūtis, o ne į jiems pateiktą sąskaitą, klubas dėl to tikrai nekaltas.
Išdavė klubo šokėja
Televizijos TVN žurnalistams vieno „Cocomo“ klubo šokėja vis dėlto praskleidė gudrybių šydą.
Mergina papasakojo, kad šokėjų uždarbis tiesiogiai priklauso nuo to, ar sugeba klientus įkalbinti pavaišinti šampanu, mat 10–20 procentų užsakymo sumos atitenka joms.
Šokėjos nešiojosi mažus buteliukus vandenilio peroksido ir jo pildavo į šampaną, kad klientas staigiai apsvaigtų ir jį būtų galima įvairiais būdais mulkinti.
Šokėja televizijoje kalbėjo anonimiškai, nerodydama veido, tačiau atsisakė apie suktybes liudyti teisme teigdama, kad bijo mafijos keršto.
„Cocoma“ įkūrė apsaugos darbuotojas, imtynininkas Janas Szybawskis. Jis iš pradžių valdė vertimų biurą, tačiau buvo nuteistas už jame vykdytas finansines apgaules. Tada J.Szybawskis atidarė striptizo klubą.
Greitai pamatęs, kad ši įstaiga duoda daug pajamų, apsaugininkas „Cocomo“ įsteigė dvidešimtyje miestų.
„Cocomo“ šokėjos su spalvotais skėčiais rankoje klientus ėmė vilioti gatvėje ir toks aktyvumas atsipirko – per mėnesį klubuose apsilankydavo per 30 tūkstančių klientų.
Vis dėlto miestų centre žmones užkabinėjančios striptizo šokėjos pradėjo piktinti kunigus ir dalį gyventojų, o Vroclavo ir Sopoto savivaldybės pradėjo reikalauti uždrausti tokią praktiką.
Nors teismai netenkino savivaldybių noro, vengdamas naujų bylų J.Szybawskis šokėjoms nurodė klientus gatvėse medžioti apsirengus ne tokiais provokuojamais apdarais.
Metodai nepasikeitė
Byla dėl naftos įmonės vadybininko prarasto milijono zlotų sukėlė tikrą skandalą.
Be to, policija paviešino, kad kasmet po keliasdešimt „Cocomo“ klientų skundžiasi neaiškiu būdu striptizo klube praradę dideles pinigų sumas.
Gelbėdamas įvaizdį „Cocomo“ pakeitė pavadinimą ir net oficialų savininką.
Tačiau teisėsaugininkai spėja, kad tikrasis šeimininkas išliko J.Szybawskis, raudoną „Ferrari“ automobilį pakeitęs į auksinį „Lamborghini Aventador“.
„Cocomo“ tinklui lemtingą smūgį smogė Gdansko policija, per slaptą patikrą demaskavusi, kad „Obsession“ persivadinusiame klube lankytojai svaiginami narkotikais.
Reide dalyvavę kriminalistikos ekspertai chemikai paėmė ištirti visų ten buvusių klientų kraujo bei šlapimo mėginius ir patikrino ant stalų buvusių gėrimų sudėtį.
Skubi analizė buvo daroma žinant, kad kai kurios psichotropinės medžiagos turi savybę pasišalinti iš organizmo per trumpą laiką nepalikdamos jokių pėdsakų.
Suktybes patvirtino ne tik cheminiai tyrimai, bet ir 22 striptizo šokėjų bei barmenių parodymai.
Norvegijos teismo dūris
Lenkijos žiniasklaida spėja, jog Gdansko policininkus surengti kratą „Obsession“ klube paskatino Norvegijos miesto Kristiansando teismo nurodymas, kad bankas grąžintų klientui „Cocomo“ klube Sopoto mieste prarastų pinigų dalį.
Norvegas tvirtino, jog bare užsisakė tris bokalus alaus, bet neprisimena, kas vyko toliau ir kaip banko kortele sumokėjo 251 tūkst. kronų (26,6 tūkst. eurų).
Kadangi vaizdo įraše buvo pastebėta, kad barmenas į alų įpylė kažkokio nežinomo skysčio, teismas patikėjo kliento tvirtinimu, kad jis buvo apsvaigintas narkotikais.
Bankas apkaltintas neatsiuntęs klientui užklausų dėl įtartinų išlaidų: nurodyta grąžinti dalį pinigų – 115 tūkst. kronų (12,2 tūkst. eurų).
Manoma, kad būtent šis Norvegijos teismo sprendimas galutinai paskatino Lenkijos pareigūnus patikrinti, ar striptizo klubų klientai nėra svaiginami.
