„Mes raginame Rusiją išnaudoti likusius šešis mėnesius prieš įsigaliojant jos pasitraukimui šio sprendimo persvarstymui ir grįžimui prie visiško „Atviro dangaus“ sutarties laikymosi“, – sakoma jame.
Tame pačiame pareiškime Aljansas atkreipė dėmesį, kad Rusija „daug metų atsisakė pilnai vykdyti savo įsipareigojimus“ pagal minimą paktą ir kaip pavyzdį pateikė apribojimus skrydžiams virš Kaliningrado srities ir palei Rusijos sieną su Sakartvelu.
NATO pažymėjo, kad ne kartą ragino Rusiją pilnai vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau Maskva „nesugebėjo konstruktyviai bendradarbiauti ir nesiėmė priemonių grįžti prie visiško [sutarties] laikymosi“.
NATO priminė, kad JAV, palikusios „Atviro dangaus“ sutartį 2020 metų lapkritį, nurodė tokį Rusijos elgesį kaip svarbią tokio savo sprendimo priežastį. Taip pat Aljansas išreiškė solidarumą dėl tokio JAV susirūpinimo.
Be to, Aljansas teigė, kad ir toliau yra įsipareigojęs įprastos ginkluotės kontrolei, karinės rizikos mažinimui ir „konstruktyvių santykių su Rusija palaikymui, kai tai leidžia Rusijos veiksmai“.
ES ir JK reiškia apgailestavimą
Europos Sąjunga taip pat sakė apgailestaujanti dėl Maskvos sprendimo trauktis iš „Atviro dangaus“ sutarties ir pabrėžė, kad toks jos žingsnis neigiamai paveiks pasaulinę ginklų kontrolės sistemą.
„Rusijos Federacijos pranešimas apie pasitraukimą iš Atviro dangaus sutarties kelia apgailestavimą ir turės žalingų padarinių pasaulinei ginklų kontrolės struktūrai“, – sakoma Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pareiškime.
Jame pabrėžiama, kad visų sutarties šalių sugrįžimas prie savo įsipareigojimų „sustiprintų Europos ir pasaulio saugumą bei stabilumą“.
EIVT teigimu, per kitą sutartyje dalyvaujančių šalių konferenciją bus galima „pagalvoti apie tolimesnes perspektyvas“ po Maskvos pasitraukimo iš „Atviro dangaus“ sutarties.
„Europos Sąjunga išnagrinės šio sprendimo pasekmes jos saugumui ir mūsų partnerių saugumui“, – sakoma EIVT pareiškime.
Apgailestavimą dėl Maskvos sprendimo trauktis išreiškė ir Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas Dominicas Raabas.
„Jungtinė Karalystė ir mūsų NATO sąjungininkės yra nusivylusios Rusijos sprendimu palikti „Atviro dangaus“ sutartį, kuri padėjo mus saugoti euroatlantinėje erdvėje“, – tviteryje parašė britų užsienio reikalų sekretorius.
D. Raabas taip pat išreiškė nuomonę, kad, kalbant apie „Atviro dangaus“ sutartį, Rusija nesielgė konstruktyviai ir pilnai jos nesilaikė.
Sprendimas įsigalios po pusmečio
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Maskva pranešė „Atviro dangaus“ sutarties depozitarijams – Vengrijai ir Kanadai – apie savo traukimąsi iš šio pakto. Kaip pažymėta penktadienį paskelbtame URM pranešime, oficialus Rusijos sprendimas denonsuoti sutartį įsigaliojo birželio 18 dieną.
Nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti šešių mėnesių laikotarpis, po kurio šalis laikoma oficialiai palikusia sutartį.
„Atviro dangaus“ sutartis buvo pasirašyta 1992 metais, netrukus po Sovietų Sąjungos iširimo, ir įsigaliojo 2002-aisiais.
Šis susitarimas leidžiančia daugiau nei 30 valstybių stebėjimo tikslais vykdyti neginkluotų orlaivių skrydžius virš viena kitos teritorijos.
Tarp dokumentą ratifikavusių šalių yra dauguma Europos valstybių, Rusija ir Kanada.
Vašingtonas ir Maskva ilgą laiką kaltino vienas kitą susitarimo pažeidimais.
JAV oficialiai paliko šį susitarimą lapkritį, buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracijai pareiškus, kad Maskva pažeidžia šio dokumento nuostatas.
„Atviro dangaus“ sutartis yra vienas iš kelių svarbių daugiašalių susitarimų, iš kurių D. Trumpas išvedė Jungtines Valstijas.
Amerikiečių vyriausybė taip pat pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties su Rusija, o tas žingsnis dar labiau paaštrino Maskvos ir Vašingtono santykius, kurie šiuo metu yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo pabaigos.
