Jam buvo 97 metai.
Kabineto sekretorius Simonas Miti kreipdamasis į tautiečius per televiziją pranešė, kad K. Kaunda „ramiai mirė“ 14 val. 30 min. vietos (15 val. 30 min. Lietuvos) laiku karo ligoninėje, kur pirmadienį buvo paguldytas dėl plaučių uždegimo.
S. Miti paskelbė 21 dienos trukmės nacionalinį gedulą, per kurį vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo, negalės vykti jokios pramogos.
Prezidentas Edgaras Lungu pareiškė „su dideliu liūdesiu“ sužinojęs apie K. Kaundos mirtį.
„Iškeliavote tuomet, kai mes mažiausiai to tikėjomės“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“, pavadindamas velionį „tikra Afrikos ikona“.
K. Kaunda Zambiją valdė 27 metus, stojęs prie valstybės vairo jai 1964-aisiais atgavus nepriklausomybę nuo Britanijos.
Savo inicialais KK dažnai vadintas eksprezidentas vadovavo pagrindinei nacionalistinei jėgai – centro kairės Jungtinei nacionalinės nepriklausomybės partijai (UNIP), dominavusiai Zambijos politikoje nuo britų kolonijinio valdymo pabaigos.
Būdamas valdžioje jis priglaudė daugelį judėjimų, kovojusių už nepriklausomybę ar juodaodžių lygybę kitose regiono šalyse, įskaitant PAR Afrikos nacionalinį kongresą (ANC).
Kai kas vadindavo jį „Afrikos Gandhi“ dėl nesmurtinio, su nepriklausomybės siekiu susijusio aktyvizmo praėjusio amžiaus 7-e dešimtmetyje.
Tačiau K. Kaundos populiarumas gimtinėje sumenko, jam tampant vis autokratiškesniu ir uždraudus visas opozicijos partijas.
Galiausiai jis perdavė valdžią per 1991 metais įvykusius pirmuosius daugiapartinius rinkimus, kuriuos laimėjo profsąjungų veikėjas Frederickas Chiluba.
Išėjimo į jūrą neturinti Pietų Afrikos valstybė nuo to laiko buvo palyginti stabili.
Vėliau K. Kaunda atgavo Afrikos valstybininko statusą, tarpininkaudamas sprendžiant krizes Zimbabvėje ir Kenijoje.
