JAV įkvėptas projektas „Atstatykime geresnį pasaulį“ (B3W) buvo priimtas amerikiečių prezidentui Joe Bidenui ir kitų šalių vadovams susitikus „spręsti strateginės konkurencijos su Kinija klausimo ir įsipareigojus imtis konkrečių veiksmų, padedančių patenkinti didžiulį infrastruktūros poreikį žemų ir vidutinių pajamų šalyse“, pranešė Baltieji rūmai.
Kinija plačiai kritikuojama dėl to, kad užkrauna sunkiai valdomas skolas nedidelėms valstybėms per savo trilijonų dolerių vertės BRI iniciatyvą. Įgyvendinant ją pinigai skolinami projektams Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir net Europoje.
Prezidentas Xi Jinpingas BRI inicijavo 2013 metais, siekdamas gerokai išplėsti Pekino ekonominę ir politinę įtaką. Manoma, kad daugelis atitinkamų infrastruktūros planų padeda Kinijai pristatyti savo prekes visame pasaulyje.
Pati šalis neigia turinti kokių nors slaptų motyvų įgyvendinant didžiulio masto investicinį projektą.
Tačiau kritikai teigia, kad Pekinas naudoja finansinius svertus, įgytus per šią įtakos didinimui skirtą programą, kritikuojamą kaip „skolų spąstų diplomatija“.
Baltieji rūmai pabrėžė, kad Didžiojo septyneto iniciatyva irgi bus pasaulinio masto, paskaičiavę, kad besivystančiam pasauliui reikalinga daugiau nei 40 trln. dolerių (33 trln. eurų) investicijų į infrastruktūrą – tai yra atotrūkis, kurį „padidino COVID-19 pandemija“.
„B3W artimiausiais metais bendromis pastangomis padės pritraukti šimtus milijardų dolerių investicijų į mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių infrastruktūrą“, – teigiama Baltųjų rūmų pareiškime.
Ten pat nurodoma, kad pritraukiant finansavimą prioritetas bus teikiamas aplinkai ir klimatui, darbo garantijoms, skaidrumui ir kovai su korupcija – priešingai nei Kinijos programoje, kuri laikoma neskaidria.
Daugiau informacijos bus pateikta G-7 forumo galutiniame komunikate, kuris bus paskelbtas sekmadienį, pridūrė Baltųjų rūmų atstovai.
Šis klausimas aktualus elitiniam turtingų demokratijų klubui.
Italija buvo pirmoji valstybė narė, prisijungusi prie BRI, o tas jos žingsnis išprovokavo Vašingtono ir daugelio ES šalių įtūžį.
Xi Jinpingas apsilankė Italijoje per 2019 metų kelionę po Europą, o su BRI susijusių susitarimų pasirašymas tapo pagrindiniu vizito akcentu.
ES priklausanti Graikija yra dar viena šios programos rėmėja. 2008 metais šalies tuometė konservatyvioji vyriausybė sudarė susitarimą dėl konteinerių terminalų Pirėjo uostamiestyje perleidimo kinų laivybos milžinei „Cosco“.
Pagalbos organizacija „Oxfam“: G7 „nedovanotinai“ lėtai kovoja su pandemija
Humanitarinė organizacija „Oxfam“ apkaltino G7 šalis nepakankamais veiksmais kovoje su pandemija. Sveikintina, kad G7 grupės valstybės nori greičiau reaguoti į būsimas pandemijas, „tačiau nedovanotina, kad jos nesiimama skubių priemonių dabartinei krizei įveikti“, pareiškė „Oxfam“ atstovė Anna Marriott.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad infekcijų skaičiai sparčiai auga pirmiausiai kai kuriose Afrikos šalyse. „Didelė dauguma žmonių“, be to, negali gauti vakcinos. G7 pažadas paaukoti milijardą dozių esą yra per vėlyvas.
Pentadienį Kornvalyje Anglijoje prasidėjusio trijų dienų G7 viršūnių susitikimo viena pagrindinių temų yra kova su COVID-19 pandemija. Šalių lyderiai, be kita ko, rengia sveikatos paktą būsimoms pandemijos išvengti. Jie taip pat ketina paskelbti apie milijardo vakcinos dozių paskirstymą skurdžioms šalims.
Tačiau, anot „Oxfam“, reikia mažiausiai 11 mlrd. vakcinos dozių, kad būtų galima sėkmingai kovoti su virusu. Pasaulyje iki šiol panaudota 2,3 mlrd. vakcinos dozių, ketvirtadalis jų – G7 valstybėse. Šiose gyvenantys žmonės sudaro tik 10 proc. pasaulio gyventojų.
G7 grupei priklauso Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada ir JAV.
