JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo kolegos iš Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos nevirtualiai susitiks pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos, pandemijai privertus atšaukti praėjusių metų viršūnių susitikimą.
Susitikę Anglijos pietvakarinėje Kornvalio grafystėje esančiame Karbis Bėjaus kurorte, kur vykdoma didžiulė saugumo operacija, lyderiai taip pat ketina aptarti įspėjimus Rusijai ir Kinijai.
Dauguma G-7 valstybių ir vyriausybių vadovų pirmadienį vėl susitiks Briuselyje, kur dalyvaus NATO susitikime, o tada J. Bidenas nuvyks į Ženevą pirmo tiesioginio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. JAV lyderis yra pažadėjęs šio susitikimo metu įvertinti Rusijos elgesį be užuolankų.
Trečiadienį atvykęs į Didžiąją Britaniją savo pirmojo prezidentinio užsienio vizito, J. Bidenas JAV kariams pasakė, kad „Jungtinės Valstijos sugrįžo ir pasaulio demokratijos stovi drauge“ po jo pirmtako Donaldo Trumpo administracijos sukelto sąmyšio.
G-7 viršūnių susitikimo šeimininkas britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad Kinijoje prasidėjusi COVID-19 pandemija taip pat „smarkiai supurtė“ tarptautinę tvarką.
„Karbis Bėjuje privalome palikti tai praeičiai“, – sakė jis prieš viršūnių susitikimą.
„Tai laikas didžiausioms ir technologiškai labiausiai pažengusioms pasaulio demokratijoms prisiimti savo atsakomybę ir paskiepyti pasaulį, nes niekas negali būti deramai apsaugotas, kol nėra apsaugoti visi“, – pabrėžė B. Johnsonas.
COVID-19 ir klimatas
J. Bidenas ketvirtadienį paskelbė, kad jo šalis nupirks šimtus milijonų dozių bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 ir padovanos jas beveik 100-ui neturtingų šalių.
Amerikos prezidentas nurodė, kad JAV nupirks 500 mln. dozių vakcinos, iš kurių 200 mln. bus išdalytos šiemet, o likusios – ateinančių metų pirmoje pusėje.
B. Johnsonas savo ruožtu planuoja, kad Britanija įsipareigos kitais metais pasiūlyti „bent 100 mln.“ atliekamų skiepų dozių.
Bendrai G-7 lyderiai turėtų prisiimti platesnius įsipareigojimus ir pasiūlyti iki 1 mlrd. skiepų dozių, kad „2022 metais pandemija būtų užbaigta“, pranešė Dauningo gatvė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Afrikos padalinio direktorė Matshidiso Moeti sakė, kad dalijimasis vakcinomis yra kritinė būtinybė, visame žemyne trūkstant skiepų ir daugėjant COVID-19 atvejų.
Aktyvistai nelygybę skirstant vakcinas vadino „vakcinų apartheidu“ ir ragino turtingąsias šalis labiau padėti neturtingosioms, taip pat ir netaikant intelektinės nuosavybės teisių apsaugos vakcinoms ir gydymo būdams.
Tačiau organizacija „Oxfam“ sakė, kad virusui nugalėti reikės daugiau nei „labdaros“, ir nurodė, jog su dabartiniu skiepijimo tempu prireiktų 57 metų, kad mažų pajamų šalys pasiektų tokį patį apsaugos lygį kaip G-7.
„Tai ne tik morališkai neteisinga, bet ir pasmerkta žlugti, turint galvoje koronaviruso mutacijų keliamą pavojų“, – pridūrė organizacija.
Prieš lapkritį Škotijoje įvyksiantį Jungtinių Tautų viršūnių susitikimą klimato krizės klausimu COP26 lyderiai taip pat svarsto planus, kaip padėti besivystančiajam pasauliui atsisakyti iškastinio kuro, pagal turtingesnių šalių įsipareigojimą iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.
Britanija nori, kad COP26 – kaip ir G-7 – vyktų nevirtualiai, ir paskelbė planuojanti pasiūlyti skiepų dozių delegatams iš neturtingesnių šalių, jei jie negalės skiepų gauti kitaip.
Savaitgalį prie G-7 lyderių prisidės Australijos, Pietų Afrikos Respublikos, Pietų Korėjos, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos vadovai, be to, nuotoliniu būdu dalyvaus Indija.
ES vadovai žada spausti B. Johnsoną dėl Britanijos nenoro taikyti prekybos po „Brexito“ susitarimų dėl Šiaurės Airijos. Šis kontroversiškas klausimas jaudina ir J. Bideną, besididžiuojantį airiška kilme ir turintį tolimų giminaičių Airijoje.
Belfasto policija ketvirtadienį vakare paskelbė įspėjimą, daugiau kaip 3 tūkst. junionistų surengus protestą prieš Šiaurės Airijos „protokolą“, iš esmės išlaikantį šią provinciją ES muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje. Demonstracijos metu buvo pažeisti suvaržymai dėl viešų susibūrimų dydžio.
Jūra ir kepti zefyriukai
Britų ministras pirmininkas nuotaiką tikisi praskaidrinti šeštadienį organizuojamu pikniku pajūryje, dalyvaujant jo naujajai žmonai Carrie ir kitų G-7 lyderių antrosioms pusėms, su jūreivių dainų grupe ir ant laužo keptais zefyriukais.
Tai įvyks po JAV ir JK aljanso patvirtinimo ketvirtadienį paskelbta nauja „Atlanto chartija“, parašyta pagal Antrojo pasaulinio karo laikų paktą naujai pasaulio tvarkai sukurti, ir penktadienį karalienės Elizabeth II rengiamo priėmimo.
„G-7 susitikimas išties yra gera proga Vakarams, ypač tam tikrai pakartotinei pradinei įkelčiai“, – pakomentavo Kento universiteto tarptautinių santykių profesorius Richardas Whitmanas.
„Po pandemijos, viena vertus, turime naują JAV prezidentą, atvykstantį į Europą, atnaujinantį ryšius su sąjungininkais, ir, tuo pačiu metu, matome lėtą atsigavimą po pandemijos, ypač G-7 šalių“, – sakė jis.
Nors D. Trumpo Amerika pastarųjų metų G-7 susitikimuose „nustatė klaidingą toną, čia matome, kad JAV išties demonstruoja esanti prie gerųjų ir vėl pretenduojanti į tarptautinę lyderystę“, pridūrė R. Whitmanas.
