Pirmiausiai 78 metų J. Bidenas vyks į Jungtinę Karalystę, kur Kornvalyje Pietvakarių Anglijoje nuo penktadienio iki sekmadienio vyks G-7 viršūnių susitikimas.
Viešėdamas Britanijoje demokratas veteranas Vindzoro pilyje susitiks su JK monarche Elizabeth II, vėliau skris į Briuselį derybų su NATO ir ES lyderiais, o tada keliaus į Ženevą, kur kitą trečiadienį akis į akį sutiks su V. Putinu.
Pasauliui dar tik pradedant pamažu ropštis iš koronaviruso pandemijos griuvėsių, J. Bidenas savo diplomatiniu maratonu siekia parodyti, kad labai reikalinga JAV lyderystė grįžo.
Tačiau be skubiai spręstinų iššūkių, tokių kaip neatlygintinas vakcinų skyrimas skurdesniems regionams ir popandeminių ekonomikų skatinimas, J. Bideno darbotvarkėje figūruoja ir sudėtingesnis uždavinys – sutelkti kiek pakrikusį demokratinių valstybių aljansą kaip atsvarą Kinijai ir Rusijai.
„Tai esminis mūsų laikų klausimas“, – rašė J. Bidenas dienraštyje „The Washington Post „ prieš kelionę į Europą.
„Ar demokratiniai aljansai ir institucijos, atlikę pamatinį vaidmenį praeitame šimtmetyje, pajėgus atremti šiuolaikines grėsmes ir priešininkus? Tikiu, kad taip. Ir šią savaitę Europoje turime progą tai įrodyti“, – rašė prezidentas.
J. Bideno komentarai rodo Vašingtono sugrįžimą prie JAV tradicinės pasaulėžiūros po ketverių Donaldo Trumpo prezidentavimo metų, per kuriuos respublikonas nevengė flirtuoti su autokratais ir žodžiui „daugiašališkumas“ suteikė neigiamą konotaciją.
Tai taip pat yra žinia, kad šios kelionės strategija – pademonstruoti JAV aljansų karinę ir ekonominę galią prieš J. Bideno susitikimą su V. Putinu – bus stiprinama.
„Jis eis į tą susitikimą pučiant palankiam vėjui“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
Alternatyva – „chaosas“
D. Trumpas tvirtino, kad Jungtinės Valstijos negali leisti sau būti pasaulio policininku. Respublikonas propagavo izoliacionistinę politiką, kurios šūkis buvo „Pirmiausiai – Amerika“.
J. Bideno administracija tai pakeitė 180 laipsnių, paskelbdama – „Amerika sugrįžo“.
Pasak JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, alternatyva būtų Kinijos viršenybė ar netgi „chaosas“.
JAV partneriai Europoje, dar neatsigavę po D. Trumpo prezidentavimo sukrėtimų, į J. Bideno pažadus gali žiūrėti kiek skeptiškai.
Praėjusį mėnesį buvo kilusi trintis, kai Vašingtonas blokavo Paryžiaus pastangas Jungtinėse Tautose pasiekti, kad būtų pareikalauta paliaubų tarp Izraelio ir Gazos Ruožą valdančio islamistų judėjimo „Hamas“. Be to, Vašingtonas ilgą laiką buvo kritikuojamas, kad kaupia skiepų nuo COVID-19 atsargas, užuot padėjęs jomis apsirūpinti neturtingoms valstybėms.
J. Bideno Europoje taip pat laukia nelengvos derybos su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, vyksiančios NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.
Neretai su D. Trumpu sutardavusį R. T. Erdoganą supykdė J. Bideno pareiškimai apie apgailėtiną žmogaus teisių padėtį Turkijoje ir jo sprendimas pripažinti genocidu per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijos vykdytas masines armėnų žudynes. Vašingtonas rizikuoja „prarasti brangų draugą“, įspėjo Turkijos vadovas.
Visgi Turkija atlieka labai svarbų strateginį vaidmenį.
A. Blinkenas antradienį Kongrese sakė, kad Turkija „dažnai elgiasi ne taip, kaip derėtų NATO sąjungininkei“, bet Vašingtonas „suinteresuotas išlaikyti Turkiją tvirtai susietą su Vakarais“.
Stabilesni santykiai?
Lūkesčiai dėl susitikimo su V. Putinu tokie menki, kad netgi sutarimas dėl stabilesnių JAV ir Rusijos santykių jau būtų laikomas sėkme, sakė A. Blinkenas ir kiti Baltųjų rūmų pareigūnai.
Naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) – paskutinio tebegaliojančio ginklų kontrolės pakto tarp buvusių Šaltojo karo varžovių – pratęsimą vasarį Baltieji rūmai laiko pavyzdžiu, kur bendradarbiavimas įmanomas. J. Bidenui taip pat reikia Kremliaus pagalbos siekiant pažangos dėl Irano, palaikančio glaudžius ryšius su Rusija.
Visgi sričių, kuriose tarp šalių tvyro įtampa, sąrašas gerokai ilgesnis.
J. Bidenas kaltina Rusiją dėl plataus masto kibernetinės atakos prieš JAV federalines agentūras ir daugiau kaip 100 įmonių, surengtos pasinaudojant bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis, dėl kišimosi į rinkimus, taip pat dėl prieglobsčio suteikimo kibernetiniams nusikaltėliams, surengusiems išpirkos reikalaujančių virusų (angl. ransomware) atakas prieš svarbų naftos produktų vamzdyną „Colonial“ JAV rytuose ir tarptautinę mėsos perdirbimo milžinę JBS.
J. Bidenas taip pat veikiausiai spaus V. Putiną dėl ginklų žvanginimo prie Ukrainos sienos, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo, taip pat dėl Maskvos paramos Baltarusijos autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, priverstinai nutupdžiusiam Minske iš Atėnų į Vilnių skridusį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinį lainerį ir sulaikiusiam jame buvusį opozicijos tinklaraštininką.
JAV prezidento pirmosios užsienio kelionės darbotvarkėje – ilgas darbų sąrašas.
Tačiau Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki sakė, kad ne vieną dešimtmetį Senate dirbęs ir aštuonerius metus viceprezidento pareigas ėjęs J. Bidenas atliko namų darbus.
„Jis ruošėsi 50 metų“, – sakė ji.
