Anot Pekino, tokie vizitai gali padrąsinti „separatistines jėgas“ Taivane.
Kinija laiko šią demokratiškai valdomą salą savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga. Pekinas vykdo vis agresyvesnę kampaniją, kad išlaikytų Taibėjų izoliuotą tarptautinėje arenoje.
Trijų JAV senatorių delegacija sekmadienį per trumpą sustojimą Taibėjuje paskelbė, kad Vašingtonas neatlygintinai skirs Taivanui 750 tūkst. vakcinų nuo COVID-19 dozių.
Apie šią dovaną paskelbta Taivanui kaltinant Kiniją, kad ji trukdo salai gauti vakcinų. Anot Taibėjaus, tokie Pekino veiksmai yra dalis atkaklių Kinijos pastangų izoliuoti salą.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas sakė, kad Pekinas „reiškia griežtą nepasitenkinimą [dėl senatorių vizito]“.
Jis paragino Jungtines Valstijas „elgtis protingai Taivano klausimu ir nesiųsti jokių klaidingų signalų separatistinėms jėgoms“ saloje.
Kinijos užsienio reikalų ministerija paprastai itin piktai reaguoja į bet kokias diplomatines iniciatyvas Taivano atžvilgiu, todėl šis palyginti santūraus tono pareiškimas internete sulaukė daugybės smerkiančių komentarų iš Kinijos patriotų.
„Tai tik tušti žodžiai. Man jau gana“, – rašė vienas komentatorius į „Twitter“ panašioje platformoje „Weibo“ po valstybinio laikraščio „Global Times“ žinute apie URM pareiškimą.
„Derėtų pasiųsti du naikintuvus jų palydėti!“ – rašė kitas komentatorius.
Kinijos diplomatai ir Pekino propagandos ruporai pastaraisiais metais itin aktyviai naudoja karingą nacionalistinę retoriką. Pareigūnai internete uoliai publikuoja įžeidžiamo turinio žinutes ir skleidžia sąmokslo teorijas apie diplomatines varžoves, o valstybinė televizija nuolat skelbia apie chaosą dėl protestų ir COVID-19 protrūkių užsienyje.
Visgi praėjusią savaitę prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinijai reikėtų sušvelninti savo toną, ir paragino puoselėti „patikimos, puikiai vertinamos ir garbingos“ šalies įvaizdį.
ICAN: JAV, Kinijos ir Rusijos išlaidos branduoliniams arsenalams pernai buvo didžiausios
JAV, Kinija ir Rusija praėjusiais metais pirmavo pagal išlaidas branduoliniams arsenalams, teigiama Tarptautinės kampanijos už branduolinių ginklų likvidavimą (ICAN) pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
„Jungtinės Valstijos išleido 37,4 mlrd. JAV dolerių, tai yra tris kartus daugiau nei antrą šio sąrašo eilutę užėmusi Kinija, kurios išlaidos viršijo 10 mlrd. dolerių ribą ir siekė 10,1 mlrd. dolerių. Rusija – trečia, išleidusi 8 mlrd. dolerių“, – skelbia ICAN, vienijanti per 450 organizacijų iš daugiau nei šimto šalių.
Jos duomenimis, Jungtinė Karalystė savo branduoliniam arsenalui skyrė 6,2 mlrd. dolerių, Prancūzija – 5,7 mlrd. dolerių.
„Indija, Izraelis ir Pakistanas branduoliniams ginklams išleido po daugiau kaip milijardą dolerių, o Šiaurės Korėja – 667 mln. dolerių“, – sakoma Ženevoje įsikūrusios organizacijos pranešime.
Iš viso šios devynios valstybės 2020 metais branduoliniams ginklams skyrė 72,6 mlrd. dolerių – 1,4 mlrd. dolerių daugiau nei prieš metus, teigiama ataskaitoje.
Anot ICAN, su 10 korporacijų praėjusiais metais buvo pasirašytos branduolinių ginklų kūrimo sutartys už 27,7 mlrd. dolerių.
ICAN buvo įsteigta siekiant vystyti Branduolinių ginklų uždraudimo sutartį, kuri įsigaliojo šių metų sausio 22-ąją. Rusija, JK, Kinija, JAV ir Prancūzija ją atmetė.
