Jauna reporterė Arina Malinovskaja, dirbanti lenkiškame žiniasklaidos kanale „Belsat“, padarė interviu su dviem Baltarusijos policininkais. Nors interviu nieko sensacingo nebuvo pasakyta, policininkai visgi papasakojo, kaip valdžia juos vertė persekioti protestuotojus po ginčijamų rugpjūčio prezidento rinkimų.
To užteko, kad interviu ir žurnalistė susilauktų Minsko dėmesio.
Dvi dienos po to interviu paviešinimo, A.Malinovskaja turėjo slėptis, kai policija daužė jos buto duris. Tada jos bute buvo atjungta elektra. 23-ejų mergina suprato, kad laikas bėgti iš šalies.
Taigi, įsimetusi vos savo pasą, pingus bei keletą reikalingiausių daiktų į rankinę, ji pabėgo į Kijevą. Į Ukrainos sostinę ji atvyko gegužės 23 – tą pačią dieną, kai „Ryanair“ lėktuvas Atėnai-Vilnius buvo prievarta nukreiptas į Minską, kur tinklaraštininkas R.Pratasevičius buvo areštuotas.
„Turėjau išvykti iš Baltarusijos, kad apsisaugočiau, – portalui „Euronews“ Kijeve pasakojo A.Malinovskaja. – Aš nepadariau nieko nelegalaus. Žurnalistika neturėtų būti laikoma nusikaltimu.“
Visgi, nors pabėgdama A.Malinovskaja apsisaugojo pati, šis žingsnis į pavojų įstūmė jos šeimą.
Nepraėjus daug laiko po atvykimo į Ukrainą, iš Baltarusijos kalėjimo merginai paskambino jos svainis. Jis buvo kątik areštuotas ir teigė, kad jo tol nepaleis, kol ji negrįš į Baltarusiją ir nestos prieš teismą. Tada telefoną paėmė vyras, prisistatęs esantis iš Baltarusijos vidaus reikalų departmento. Jis liepė žurnalistei grįžti į Baltarusiją ir pagrasino persekioti jos senelius, jei ji nevykdys nurodymų.
„Jie tokiu būdu nori mane privilioti, – sakė A.Malinovskaja. – Mane prispausti, manimi manipuliuoti. Bet aš nepasiduosiu – negrįšiu. Tikiuosi, kad tai greitai baigsis.“
„Aš suprantu, kad jei leisiuosi manipuliuojama telefono skambučiu, jie tiesiog mane sugaus ir nieko gero iš to nebus. Aš tik viliuosi, kad viskas bus gerai, nes geriems žmonėms blogi dalykai negali tęstis ilgai.“
„Režimas jau peržengė daugybę raudonų linijų“
A.Malinovskaja sulaukė ir antro skambučio. Jos svainis, esantis areštinėje, klausė jos, kad ši grįš į Baltarusiją.
„Policija manęs neišleis, kol tu nenurodysi aiškaus plano dėl savo grįžimo“, – sakė jis.
Žurnalistė prisimena, kad tai buvo paskutinis kartas, kai jis šnekėjosi su šiuo giminaičiu, ir ji nežino, kas galėjo jam nutikti.
„Aš žinojau, kad dirbti „Belsat TV“ bus pavojinga, – kalbėjo A.Malinovskaja. – Pasvėriau visas rizikas , bet pagalvojau: jei ne aš, kas imsis šio darbo? Žmonės turi žinoti, kas dedasi šalyje.“
Spaudimas A.Malinovskajai prasidėjo po to, kai dvi jos kolegės iš „Belsat“ – TV žurnalistės Kaciaryna Andrejeva (27) ir Darja Čulcova (23) – vasarį buvo pasodintos į kalėjimą dviem metams dėl reportažo iš nelegalaus protesto.
A.Malinovskaja sakė, kad norėjo išvengti panašios lemties, bet pripažino, kad palikti viską buvo baisus jausmas.
„Žurnalistai Baltarusijoje nejautė tokio spaudimo prieš praėjusių metų rugpjūčio rinkimus, – kalbėjo ji. – Štai dabar negaliu grįžti į šalį. Suprantu tai. Dabar situacija gerokai blogesnė.
Ji atskleidė, kad „Belsat“ žurnalistams teko dirbti be spaudos akreditacijų, nes Baltarusija bandė nuslopinti kritiškus balsus.
„Pastaruoju metu režimas peržengė daugybę raudonų linijų, – teigė „Belsat“ informacijos programavimo redakcijos direktorius Aleksy Dzikawickis. – Mums niekada nebuvo lengva dirbti Baltarusijoje, tačiau anksčiau mūsų žurnalistai nebuvo areštuojami ilgiau, nei dviem ar trims savaitėms. Dabar dvi mūsų kolegės yra uždarytos dviem metams.
„Tai buvo pirmoji raudona linija. Antroji yra giminaičiu grobimas ir reikalavimas žurnalistams prisistatyti į policiją. Tai yra siaubinga. Tai yra režimo teroras prieš savo piliečius ir savo žurnalistus. To anksčiau nėra buvę.“
„Grasinimai šeimos nariams yra ganėtinai naujas dalykas, grasinimai akivaizdžiai darosi didesnio masto, – kalbėjo „Belsat“ tiriamųjų ir analitinių programų kūrėjas Stanislavas Ivaškevičius. – Šiuo metu žurnalistai Baltarusijoje neturi jokios apsaugos, ir persekiojimas yra rimtesnis, nei bet kada.“
Jis taip pat pasakojo, kad kalėjimai yra perpildyti, o sargybiniai neretai ant kameros grindų išpila chloro kibirą, kad kvėpuoti būtų dar sunkiau. Su žurnalistais elgiamasi blogai, tačiau, pastebėjimo jis, žiauriausi metodai taupomi opozicijos aktyvistams.
„Opozicijos aktyvistai kartais yra uždaromi į kameras be jokių gultų, – pasakojo jis. – Ten yra itin šalta, todėl jie gali miegoti iki 15 minučių, nes tada turi keltis ir pajudėti, kad sušiltų. Kai kurie opozicionieriai kalėjime ir mirė. Išgirstame ir apie padažnėjusius kankinimus.“
Parengta pagal „Euronews“ inf.
