Vadinamoji Atviro dangaus sutartis buvo sudaryta 1992 metų kovo 24 dieną Helsinkyje. Ją pasirašė 23 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių atstovai.
Sutartis nustato valstybinių orlaivių stebėjimo skrydžių virš kitų valstybių teritorijų tvarką, taip pat numato valstybių teises ir pareigas užtikrinant skrydžių saugą.
Rusija šią sutartį ratifikavo 2001 metų gegužės 26 dieną.
Pernai lapkritį JAV oficialiai pasitraukė iš šio susitarimo, buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracijai pareiškus, kad Maskva pažeidžia šio dokumento, leidusio abiem valstybėms ir jų sąjungininkėms iš oro apžiūrėti viena kitos karinius objektus, nuostatas.
Tuometinis valstybės sekretorius Mike'as Pompeo nurodė, kad sprendimas trauktis iš sutarties buvo priimtas atsižvelgus į Rusijos įvestus apribojimus žvalgomiesiems skrydžiams, įskaitant 500 km apribojimą skrydžiams virš Kaliningrado srities, taip pat „atsisakymą leisti žvalgomuosius skrydžius 10 km pločio koridoriuje palei sieną su Pietų Osetija ir Abchazija“.
Rusija šias JAV pretenzijas atmetė.
Sausio 15 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Maskva pradeda pasitraukimo iš Atviros oro erdvės sutarties procedūras. Gegužės 19 dieną parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – vienbalsiai pritarė sutarties denonsavimui.
Gegužės 27 dieną JAV prezidento Joe Bideno administracija informavo Maskvą, kad šalis nusprendė nesugrįžti į Atviros oro erdvės sutartį.
Jau kitą dieną Rusijos URM pareiškė, kad Vašingtonui tenka visa atsakomybė už šios sutarties žlugimą.
Ši sutartis buvo sudaryta siekiant padidinti tarpusavio pasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų. Ji leido susitarimą pasirašiusioms valstybėms vykdyti žvalgomuosius skrydžius virš viena kitos teritorijų, per kuriuos renkama informacija apie karines pajėgas ir karinę veiklą.
Nuo 2002 metų, kai įsigaliojo ši sutartis, buvo surengta per 1 500 žvalgomųjų skrydžių.
