Savo pirmame oficialiame pasisakyme šiuo klausimu po pranešimų pasirodymo žiniasklaidoje M. Frederiksen atsisakė tiesiogiai atsakyti į šiuos kaltinimus.
Tačiau bendra taisyklė yra tokia, kad „neturėtų būti jokio sistemingo sąjungininkų sekimo“, sakė ji žurnalistams.
Danijos ir kitų Europos šalių žiniasklaida, įskaitant Prancūzijos leidinį „Le Monde“ ir danų visuomeninį transliuotoją „Danmarks Radio“ (DR), sekmadienį pranešė, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), naudodamasi interneto kanalais Danijoje, 2012–2014 metais šnipinėjo garsius politikus ir aukšto rango pareigūnus Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje bei Prancūzijoje, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Remiantis pranešimu, NSA vykdė tokią veiklą, piktnaudžiaudama bendradarbiavimu su Danijos karinės žvalgybos padaliniu FE.
Pranešimų apie tai, kad sąjungininkės šnipinėja viena kita, pasirodydavo nuo 2013 metais kilusio skandalo, kai buvęs NSA kontraktininkas Edwardas Snowdenas paviešino tūkstančius įslaptintų dokumentų, kuriuose aprašomas didžiulio masto sekimas, vykdytas Jungtinių Valstijų po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro atakų.
Po naujausių pranešimų Paryžius, Berlynas ir kitos Europos sostinės pirmadienį pareikalavo, kad Danija pateiktų savo paaiškinimą.
M. Frederiksen nesureikšmino žalos, kurią ši informacija padarė Danijos santykiams su savo sąjungininkėmis.
„Mes palaikome gerą dialogą“, – pareiškė ji.
„Nemanau, jog teisinga sakyti, kad reikia taisyti santykius su Prancūzija arba Vokietija. Mes palaikome nuolatinį dialogą, kuris apima žvalgybos sritį“, – sakė premjerė..
Anot DR, NSA turėjo prieigą prie SMS žinučių, pokalbių telefonu ir interneto duomenų srauto, įskaitant paieškas ir susirašinėjimus. Tarp vokiečių politikų, patekusių į NSA akiratį, be A. Merkel buvo tuometis užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ir tuometis opozicijos lyderis Peeras Steinbruckas.
Lieka neaišku, ar Danija leido Vašingtonui naudotis jos stebėjimo sistema šnipinėjant šalies kaimynes.
Vašingtonas kol kas viešai šių pranešimų nekomentavo.
Pasak danų transliuotojo, šnipinėjimas išsamiai aprašytas slaptoje FE darbo grupės parengtoje vidaus ataskaitoje kodiniu pavadinimu „Operation Dunhammer“, pateiktoje FE vadovybei 2015 metų gegužę.
Tai, kad ataskaita buvo užsakyta po E. Snowdeno sukelto skandalo, leidžia manyti, kad Danija galėjo nežinoti, jog JAV naudojasi jos kabeliais jos kaimynių šnipinėjimui.
Po penkerių metų, 2020 metų rugpjūčio mėnesį, buvo nušalinta keletas FE vadovų. Remiantis DR, jų atleidimas galėjo būti susijęs su JAV vykdytu šnipinėjimu.
