Prieš penktą derybų Vienoje, kuriomis siekiama išgelbėti tą susitarimą, raundą A. Blinkeno buvo paklausta apie iraniečių pranešimus, kad Vašingtonas jau sutiko panaikinti kai kurias Irano ekonomiką paralyžiavusias sankcijas.
„Žinome, kurias sankcijas reikėtų panaikinti, jei jos neatitiktų branduolinio susitarimo“, – pareiškė valstybės sekretorius per ABC laidą „This Week“.
Jis pridūrė, kad dar svarbiau yra tai, kad Iranas, jo nuomone, „žino, ką jis turi padaryti, kad iš branduolinės pusės vėl atitiktų reikalavimus, o mes dar nematėme, ar Iranas yra pasirengęs ir nori priimti sprendimą“.
„Toks yra išbandymas, ir mes dar neturime atsakymo“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius.
2017 metais tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvedė savo šalį iš branduolinio susitarimo, pareiškęs, kad Teheranas pažeidė jo „dvasią“ ir tebebuvo grėsmė regione.
Naujasis JAV vadovas Joe Bidenas nori išgelbėti šį susitarimą, ir A. Blinkenas su kitų šalių signatarių atstovais dirba šiuo klausimu.
Kad susitarimas būtų išgelbėtas, Vašingtonas turi atšaukti D. Trumpo sugrąžintas sankcijas, o Teheranas privalo įsipareigoti laikytis to pakto nuostatų.
„Elgtųsi dar labiau nebaudžiamai“
D. Trumpui pasitraukus iš susitarimo, Iranas ėmė palaipsniui atsisakyti branduolinių medžiagų gamybos apribojimų.
Ankstesnio JAV prezidento administracijos „maksimalaus spaudimo“ Teheranui kampanija „aiškiai neturėjo rezultato, kurio visi siekėme“, sakė A. Blinkenas.
Nors pasigirsta nuomonių, esą Teherano parama ekstremistinėms grupuotėms ir ginklų platinimas reiškia, kad negalima patikėti, jog Iranas laikysis branduolinio pakto, A. Blinkenas teigė, kad „Iranas, turintis branduolinį ginklą arba sugebantis jį sukurti labai greitai, tose srityse elgtųsi dar labiau nebaudžiamai“.
Vienos derybų dalyviai iš Europos išreiškė optimizmą, kai trečiadienį baigėsi vėliausias derybų raundas.
„Padarėme gerą pažangą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Sąjungos pareigūnas Enrique Mora, pirmininkavęs Rusijos, Kinijos, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Irano deryboms.
„Susitarimas kristalizuojasi“, – po derybų sakė jis, bet pridūrė, kad spręstinų dalykų dar yra.
Netiesioginės derybos tarp Vašingtono ir Teherano Austrijos sostinėje vyksta nuo balandžio pradžios. Kitos penkios sutarties dalyvės veikia kaip tarpininkės.
Diplomatai tikisi JAV į susitarimą sugrąžinti prieš birželio 18-ąją Irane įvyksiančius prezidento rinkimus.
Tuo metu Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį pranešė, kad iki pirmadienio atideda jos generalinio direktoriaus Rafaelio Mariano Grossi spaudos konferenciją Vienoje.
Pasak TATENA, R. M. Grossi „tęsia konsultacijas su Teheranu dėl Irano ir JT agentūros techninio susitarimo“.
Teheranas vasario pabaigoje apribojo TATENA prieigą prie branduolinių objektų, kuriuos agentūra stebėjo, tačiau leido tęsti kai kuriuos patikrinimus, kol vyks derybos Vienoje.
TATENA: susitarimas dėl Irano branduolinių objektų stebėsenos pratęstas mėnesiui
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir Teheranas sutarė mėnesiui pratęsti susitarimą dėl Irano branduolinių objektų stebėsenos, pirmadienį informavo ši Jungtinių Tautų agentūra.
Paskutinės minutės diskusijos dar labiau akcentavo senkantį laiką JAV ir kitoms šalims susitarti su Iranu dėl jo branduolinės programos. Iranas jau sodrina ir kaupia uraną, gerokai viršydamas apribojimus, nustatytus 2015 metų susitarimu su galingosiomis šalimis.
„Įrangos [veikimas], tikrinimo ir stebėjimo veikla, dėl kurių susitarėme, tęsis taip, kaip yra dabar, vieną mėnesį, kuris baigsis 2021 metų birželio 24 dieną“, – spaudos konferencijoje sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Marianas Grossi. Jis nurodė, kad susitarimas buvo pasiektas po diskusijų su Irano civilinės branduolinės programos vadovu Ali Akbaru Salehi.
Irano atstovas TATENA Kazemas Gharibabadi susitarimą patvirtino socialiniame tinkle „Twitter“.
Teheranas vasario pabaigoje apribojo TATENA prieigą prie branduolinių objektų, kuriuos agentūra stebėjo, tačiau leido tęsti kai kuriuos patikrinimus, kol Vienoje vyks derybos daugiašaliam branduoliniam susitarimui išgelbėti.
Pagal konfidencialų susitarimą, vadinamą „Papildomu protokolu”, TATENA renka ir analizuoja virtinės stebėjimo kamerų Irano branduoliniuose objektuose nufilmuojamus atvaizdus. Šios kameros padėjo agentūrai stebėti Teherano programą ir tikrinti, ar jis laikosi 2015 metų daugiašalio susitarimo – Bendrojo visapusiško veiksmų plano (JCPOA).
Irano griežtosios linijos parlamentas gruodžio mėnesį pritarė įstatymo projektui, kuriuo būtų sustabdyta dalis JT inspekcijų iraniečių branduoliniuose objektuose, jei JCPOA dalyvaujančios Europos šalys iki vasario nesušvelnins sankcijų naftos ir bankininkystės sektoriams poveikio.
Tuomet TATENA vasarį trims mėnesiams sudarė susitarimą su Iranu, kad šis laikytų stebėjimo kamerų įrašus. Teheranas grasino juos vėliau ištrinti, jei nebus pasiektas susitarimas.
Tuomečiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui 2018 metais pasitraukus iš istorinio branduolinio susitarimo su Teheranu ir pasaulio galingosiomis valstybėmis bei sugrąžinus sankcijas šiitiškai respublikai, Iranas ėmė palaipsniui atsisakyti branduolinių medžiagų gamybos apribojimų.
Dabar Vienoje deramasi dėl to, ar JAV ir Iranas galėtų sugrįžti į JCPOA dėl urano sodrinimo Irane apribojimo mainais į ekonominių sankcijų panaikinimą.
Rusijos ambasadorius TATENA Michailas Uljanovas pirmadienio susitarimą pavadino pagirtinu.
„Jis padės palaikyti darbinę atmosferą Vienoje [vykstančiose] derybose dėl JCPOA ir pasiekti sėkmingą diplomatinių pastangų branduoliniam susitarimui atkurti rezultatą“, – tviteryje parašė jis.
