Įkvėptas rašytojos Rebeccos Solnit ir geografo Joshua Jelly-Schapiro projekto „Moterų miestas“, Europos centras „Friends of Europe“ Europos dienos proga perkūrė Briuselio žemėlapį.
„Šiuo žemėlapiu pažymimas naujas įtraukiančios lyderystės būdas. Žemėlapis – būdas stiprinti demokratiją ir kelti iššūkį nelygybei“, – sakė „Friends of Europe“.
Idėja „Europos sostinės, Europos moterys“ kilo airių žurnalistei Mary Fitzgerald, kuri sakė norėjusi papasakoti naują istoriją apie Europą, peržengiančią kalbos ir tautybės ribas.
„Mes naudojame Briuselio metro žemėlapį kaip kūrybinį rėmą, kad papasakotume kitokią istoriją apie žemyną, kurio centre yra moterys, – sakė ji. – Norime, kad šis projektas atsilieptų toli už vadinamojo „Briuselio burbulo“ ribų“.
Organizacija „Friends of Europe“ teigė, kad idėja buvo parodyti „tikrus veidus ir tikras istorijas, kurios išryškina išskirtinius Europos moterų – piliečių – pasiekimus įvairiose srityse“, ir užmegzti „emocinį ryšį“ su žmonėmis.
69 stotys buvo pervadintos politikos, mokslo, ekonomikos, meno ir sporto moterų garbei.
Šešiasdešimt devynios pagerbtos moterys
Tarp jų – XIII a. Liuksemburgo grafienė Ermesindė, kuri po vyro mirties perėmė politinę kontrolę; Valerie Amos, pirmoji juodaodė moteris, dirbusi Jungtinės Karalystės ministrų kabinete; vokiečių fotožurnalistė Gerda Taro, žuvusi Ispanijos pilietinio karo fronte; italų dailininkė Artemisia Gentileschi; austrų rašytoja Bertha von Suttner, pirmoji moteris, pelniusi Nobelio taikos premiją; prancūzų mados dizainerė Coco Chanel; 2017 m. nužudyta Maltos tiriamosios žurnalistikos žurnalistė Daphne Caruana Galizia ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vardus išrinko Europos jaunųjų lyderių tinklo ir grupės „The Brussels Binder“, siekiančios, kad diskusijose dalyvautų daugiau moterų, nariai. Galutinėje atrankoje taip pat dalyvavo Francesca Cavallo, bestselerio „Good Night Stories for Rebel Girls“ bendraautorė.
Šią iniciatyvą socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager.
„Kalbame apie #FathersOfEurope. Bet yra ir #MothersOfEurope! Moterys, kurios kovojo už laisvę, už taiką, už kitas moteris... jos taip pat kūrė Europą“, – sakė ji.
Žemėlapyje pavadinimuose pažymėtos moterys iš visų 27 ES šalių ir už jos ribų, įskaitant Solitude, kovotoją prieš vergovę Prancūzijos Gvadelupos saloje, ir Mary Thomas (savo šalininkų vadinamą Karaliene Marija), revoliucijos lyderę buvusioje Danijos kolonijoje Sent Krouše.
Taip pat ir Margaret Thatcher, pirmoji Jungtinės Karalystės ir Europos ministrė pirmininkė.
Christine Lagarde, pirmoji Europos Centrinio Banko prezidentė moteris, sakė, kad jai „didelė garbė būti tokioje puikioje kompanijoje“.
Taip pat minima Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Tarptautinio valiutos fondo vadovė (ir buvusi Komisijos narė) Kristalina Georgijeva ir kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Žemėlapis sukurtas po Briuselio viešojo transporto tinklo STIB/MIVB iniciatyvos, kai Tarptautinės moters dienos proga 10 metro stočių buvo laikinai pervadintos žymių moterų vardais.
Pavardžių trūkumas
Šiuo metu tik kelios Briuselio metro stotys yra pavadintos moterų vardais, įskaitant Šventosios Kotrynos, Belgijos karaliaus Leopoldo II dukters Luizos ir pirmojo karaliaus Leopoldo III vaiko, dukters Žozefinos-Šarlotės vardus.
Briuselyje vyrų vardais pavadintų gatvių yra 14 kartų daugiau nei moterų, o Paryžiuje tik keturios iš 302 metro stotelių pavadintos moterų vardais.
Briuselio viešojo transporto tinklas įsipareigojo per ateinančius trejus metus moterų vardais visam laikui pervadinti bent 17 autobusų ir tramvajų stotelių, o Paryžiaus feminisčių grupei Osez le Féminisme (Išdrįsk būti feministe) pavyko pervadinti dvi metro stoteles.
Filmo „Haris Poteris“ aktorė Emma Watson ir rašytoja Reni Eddo-Lodge praėjusiais metais ėmėsi panašios idėjos – pervadinti 270 Londono metro stotelių sostinės istoriją lėmusių moterų ir nebinarinių asmenų vardais.
Rebecca Solnit, 2016 m. išleidusi knygą „Vyrai man viską paaiškina“, teigė, kad moterys per ilgai buvo pamirštos.
„Niujorke ir beveik visuose Vakarų pasaulio miestuose persekioja būrys mirusių vyrų su gyvomis tapatybėmis. Jų vardai yra gatvėse, pastatuose, parkuose, aikštėse, koledžuose, įmonėse ir bankuose, o jų figūros – ant paminklų“, – rašė ji ir Joshua Jelly-Schapiro 2016 m. žurnale „New Yorker“.
„Beveik kiekviename mieste gausu vyrų vardų, pavardžių, žyminčių, kas turėjo valdžią, kas kūrė istoriją, kas valdė turtus. Jie yra prisimenami. Moterys – tai anoniminiai žmonės, kurie ištekėdami keitė tėvų vardus į vyrų, gyveno privačiai ir buvo palyginti pamiršti, išskyrus kelias išimtis“, – teigė ji.
Parengta pagal „Euobserver“ inf.
