Susitikimo darbotvarkėje dominuos spartėjantis pasaulio šiltėjimas, dar nenaudojami ištekliai, nauji jūrų keliai, atsivėrę traukiantis jūrų ledui, vietos bendruomenių ateitis.
Kanada, Danija, kuri Arkties Tarybai priklauso dėl autonominės Grenlandijos teritorijos, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Švedija ir JAV šios Tarybos susitikimus rengia kas dveji metai.
Pasitraukus Donaldui Trumpui, kuris sukėlė sujudimą 2019 metais pasisiūlęs nupirkti Grenlandiją, ir Vašingtonui reiškiant nepritarimą Rusijos bei Kinijos ambicijoms regione, visi norės pamatyti, kokio kurso laikysis naujoji prezidento Joe Bideno administracija.
Be to, regione vykstant intensyvesniems kariniams manevrams, Rusija pagal rotacijos principą turi pakeisti Islandiją Arkties Tarybos pirmininkės poste.
Arkties Tarybos, kurios tikslas yra skatinti dialogą, susitikimo išvakarėse naujasis JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmą kartą susitiko su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai susitiko Islandijoje įvertinti didžiulės prarajos tarp abiejų pasaulio galių ir patvirtinti planų surengti prezidentų J. Bideno ir Vladimiro Putino viršūnių susitikimą.
„Jei Rusijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai galės dirbti bendradarbiaudami... pasaulis bus saugesnė vieta“, – sakė A.Blinkenas, tačiau perspėjo, kad Vašingtonas atsakytų į bet kokius Rusijos agresyvius veiksmus.
„Esame pasiruošę diskutuoti visais klausimais be jokių išimčių, jei matysime, kad diskusijos bus atviros ir paremtos abipusiu pasitikėjimu“, – atsakė S. Lavrovas.
„JAV sugrįžo“
Paryžiaus politikos mokslų instituto profesorius ir Arkties klausimų ekspertas Mikaa Meredas naujienų agentūrai AFP sakė, jog J. Bideno ir D. Trumpo administracijoms būdinga „viena bendra perspektyva: pareiškimas, kad Jungtinės Valstijos Arktyje sugrįžo ir yra tarp lyderių dėl bendradarbiavimo Arktyje“.
Tačiau šių dviejų administracijų domėjimosi Arktimi motyvai yra skirtingi.
„Trumpo administracija tai darė pirmiausia dėl klausimų, susijusių su energija ir saugumu, o Bideno administracija didžiausią dėmesį skirs kitoms temoms, tokioms kaip klimato kaita. Tačiau abiem atvejais dinamika yra ta pati: Jungtinės Valstijos sugrįžo“, – sakė M. Meredas.
Per ankstesnį, 2019 metais Suomijoje įvykusį Arkties Tarybos susitikimą D. Trumpo administracija pirmą kartą nuo Tarybos įkūrimo prieš 25 metus blokavo bendros deklaracijos pasirašymą, atsisakydama įtraukti į jį klimato kaitos klausimą.
Arkties Taryba, akcentuojanti šalių bendradarbiavimą ir vengianti ginčijamų klausimų, paprastai būna forumas konsensusui, ir bendras pareiškimas šį kartą beveik neabejotinai bus.
Be minėtų valstybių, Tarybai taip pat priklauso šešios organizacijos, atstovaujančios regiono autochtonams, ir 13 šalių stebėtojų, įskaitant Kiniją.
Arkties Tarybos mandatas neapima karinio saugumo, Taryba neturi oficialių teisinių galių.
Tačiau prieš šiemetinį susitikimą įtampa augo.
S. Lavrovas pirmadienį paskelbė griežtą įspėjimą dėl Vakarų ambicijų Arktyje ir tvirtino: „Tai yra mūsų teritorija, tai yra mūsų žemė.“
A. Blinkenas savo ruožtu išreiškė JAV susirūpinimą dėl padidėjusio karinio aktyvumo regione.
Rusija pastaraisiais metais nuolat stiprino savo pajėgas Arktyje, vėl atvėrė ir modernizavo kelias bazes ir aerodromus, paliktus pasibaigus sovietų erai.
Tačiau S. Lavrovas taip pat ragino atnaujinti reguliarius Arkties Tarybos šalių generalinių štabų viršininkų susitikimus, sustabdytus 2014 metais.
Vašingtono suinteresuotumą regionu taip pat rodo ketvirtadieniui planuojamas A. Blinkeno apsilankymas Grenlandijoje, baigiantis jo keturių dienų vizitui Danijoje ir Islandijoje.
