Indiją prieš kelias savaites užklupo kraupi antroji pandemijos banga. Jos metu užregistruota daugiau kaip 25 mln. susirgimų ir 275 tūkst. mirčių, tačiau ekspertai teigia, kad tikrasis mirčių skaičius yra kelis kartus didesnis.
Ant upių krantų esantys kūnai, kartu su visą parą degančiais laidotuvių laužais ir kremavimo aikštelėmis, kuriose trūksta vietos, pasakoja apie nematytą ir oficialiuose duomenyse nepripažįstamą mirčių skaičių.
BBC kalbėjosi su vietos žurnalistais, pareigūnais ir liudininkais kai kuriuose labiausiai nukentėjusiuose Utar Pradešo rajonuose ir išsiaiškino, kad už plūduriuojančių kūnų istorijos slypi tradiciniai tikėjimai, skurdas ir žaibišku greičiu žmones žudanti pandemija.
Upių vagos nusėtos kapais
Siaubinga situacija Utar Pradeše pirmą kartą išryškėjo gegužės 10 d., kai 71 lavonas buvo išplautas ant upės kranto Čausos kaime, netoli valstijos sienos.
Buksaro, kuriame yra Čausa, policijos vyriausiasis vadovas Neerajas Kumaras Singhas BBC sakė, kad buvo atlikta daugiausia suirusių kūnų autopsija, paimti DNR mėginiai, o kūnai užkasti duobėse, netoli upės kranto.
Pareigūnai teigė, kad kai kurie palaikai galėjo būti kūno dalys, patekusios į Gangą po įprastinių kremavimų pakrantėse, tačiau jie įtarė, kad lavonai buvo išmesti į upę. Policija per vandenį nutiesė tinklą, kad sugautų daugiau palaikų.
Po dienos, už 10 kilometrų nuo Čausos, Gahmaro kaime, Utar Pradešo Gazipuro rajone, ant upės kranto rasta dešimtys smarkiai suirusių kūnų, kuriais maitinosi laukiniai šunys ir varnos.
Vietos gyventojai pasakojo, kad kūnai ant krantinių plaunami jau kelias dienas, tačiau valdžios institucijos ignoravo jų skundus dėl smarvės, kol į laikraščių antraštes nepateko žinia apie rastus lavonus.
Dešimtys upėje plūduriuojančių suirusių kūnų taip pat pasitiko kaimyninio Balijos rajono kaimo gyventojus, kai jie ryte ėjo maudytis į švenčiausią Indijos upę. Laikraštis „Hindustan“ pranešė, kad policija ištraukė 62 lavonus.
Didžiulis mirčių skaičiaus neatitikimas
Tradiciškai induistai kremuoja mirusiuosius. Tačiau daugelis bendruomenių laikosi vadinamosios „Jal Pravah“ praktikos – upėje plaukia vaikų, nevedusių merginų, mirusių nuo infekcinių ligų ar gyvatės įkandimo, kūnai.
Daugelis neturtingų žmonių taip pat negali sau leisti kremacijos, todėl suvynioja kūną į baltą musliną ir įstumia į vandenį. Kartais kūnai pririšami prie akmenų, kad išliktų panirę, tačiau tiek pat jų plukdoma be svarmenų. Dažniausiai Gango upėje plūduriuojantys lavonai nėra neįprastas vaizdas.
Retai pasitaiko, kad per tokį trumpą laiką jų atsiranda tiek daug ir tokiose daugybėje upės pakrantės vietų.
BBC žurnalistas Kanpure sakė, kad lavonai liudija „didžiulį neatitikimą tarp oficialių COVID-19 mirčių skaičiaus ir realių skaičių vietoje“.
Jis sakė, kad oficialiai nuo balandžio 16 d. iki gegužės 5 d. Kanpure nuo viruso mirė 196 žmonės, tačiau septynių krematoriumų duomenys rodė beveik 8 000 kremacijų.
„Balandžio mėnesį visi elektriniai krematoriumai veikė 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Net ir to nepakako, todėl administracija leido kremuoti lauke esančiose aikštelėse naudojant medieną“, – sakė jis.
„Tačiau jie priimdavo tik tuos kūnus, kurie atvykdavo iš ligoninių su COVID-19 pažymėjimais, o daugybė žmonių mirė namuose, neatlikus jokių tyrimų. Jų šeimos išveždavo kūnus į miesto pakraščius arba į kaimyninius rajonus, pavyzdžiui, Unao. Kai nerasdavo malkų ar kremacijos vietos, tiesiog palaidodavo juos upės dugne“, – teigė jis.
Žurnalistas Prajagradže sakė manąs, kad daugelis kūnų buvo arba COVID-19 pacientai, kurie mirė namuose neatlikus tyrimų, arba neturtingi žmonės, kurie negalėjo sau leisti kremavimo.
„Tai skaudina širdį, – sakė jis. – Visi šie žmonės buvo kažkieno sūnus, dukra, brolis, tėvas ir motina. Jie nusipelnė tam tikros pagarbos mirštant. Tačiau jie net netapo statistikos dalimi – jie mirė nežinomi ir buvo palaidoti nežinomi“.
Laidotuvės nuo ryto iki nakties
Kapų ir pūvančių kūnų atradimas bei baimė, kad jie gali būti užsikrėtę koronavirusu, sukėlė šoką upės pakrantėse esančiuose kaimuose.
Iš Himalajų kylantis Gangas yra viena didžiausių pasaulio upių. Induistai ją laiko šventa, tiki, kad maudynės Gango upėje išvalys jų nuodėmes, o jos vandenį naudoja religinėms apeigoms.
Kannaujo mieste 63 metų kaimo gyventojas Jagmohanas Tiwari vietiniam kanalui pasakojo, kad upės dugne matė „150-200 kapų“.
„Laidojimai vyksta nuo 7 iki 23 val. ryto, – sakė jis. – Tai gniuždo sielą“.
Kapų atradimas sukėlė paniką vietovėje. Žmonės baiminasi, kad lyjant lietui ir pakilus vandens lygiui paviršiuje palaidoti kūnai pradės plūduriuoti upėje.
Praėjusį trečiadienį valstijos vyriausybė uždraudė „Jal Pravah“ ir pasiūlė lėšų neturtingoms šeimoms, negalinčioms sau leisti kremavimo.
Daugelyje vietų policija lazdomis traukė lavonus iš upės ir samdė valtininkus, kad šie juos ištrauktų į krantą. Ten suirę kūnai užkasami duobėse arba sudeginami ant laužų.
Balijos policijos vadovas Vipinas Tada sakė, kad jie kalbėjosi su kaimų tarybų vadovais, kad šie suprastų, jog kūnų negalima plukdyti į upes, o tie, kurie negali sau leisti kremuoti, gali prašyti finansinės pagalbos.
Gazypuro apygardos magistratas Mangala Prasadas Singhas BBC sakė, kad komandos patruliuoja ant pylimų ir kremavimo vietose, kad sulaikytų žmones nuo kūnų išmetimo į vandenį ar užkasimo.
Tačiau jo komanda kasdien vis dar randa po vieną ar du kūnus upėje.
„Atliekame jų paskutines apeigas pagal ritualus“, – sakė jis.
Parengta pagal BBC inf.
