Prestižiniame mokslo žurnale „Science“ paskelbto laiško autoriai teigia, jog dabartinių įrodymų nepakanka, kad būtų galima nustatyti, ar virusas atsirado natūraliai gamtoje, ar ištrūko iš laboratorijos. Todėl kol kas negalima atmesti nė vienos iš šių teorijų.
„Žinoti, kaip atsirado COVID-19, labai svarbu pasaulinių strategijų kūrėjų informavimui ir siekiui sumažinti būsimų protrūkių riziką“, – rašoma „Science“.
Laiško autoriai nėra pirmieji mokslo bendruomenėje, reikalaujantys papildomai tirti pasaulį sudrebinusio koronaviruso kilmę. Bet daugelis ankstesnių pareiškimų šiuo klausimu pirmenybę akivaizdžiai teikė vienai teorijai, o šie mokslininkai bando išlikti neutralūs teigdami, jog dabartiniai įrodymai nėra pakankamai tvirti, kad būtų besąlygiškai galima pritarti kuriai nors vienai iš šių versijų.
„Daugiausia diskusijų dėl SARS-CoV-2 kilmės kyla iš palyginti nedidelio skaičiaus žmonių, kurie jaučiasi labai tikri dėl savo nuomonės, – sakė pagrindinė laiško autorė, Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centro Siatle docentė Jesse Bloom, tirianti virusų evoliuciją. – Visi, kurie apie tai kalba taip užtikrintai, tiesiog pritempia prie to, kas tinka prie dabar turimų įrodymų.“
Tarp kitų laiško autorių yra Stanfordo universiteto mikrobiologijos ir imunologijos profesorius daktaras Davidas Relmanas, dešimtmečius koronavirusus tyrinėjantis Šiaurės Karolinos universiteto epidemiologijos ir mikrobiologijos profesorius Ralphas Baricas, epidemiologijos profesorius, Harvardo T.H.Chano visuomenės sveikatos mokyklos Užkrečiamųjų ligų dinamikos centro direktorius Marcas Lipsitchas, kuris matematiniu modeliavimu tiria infekcinių ligų perdavimą.
Apie SARS-CoV-2 kilmę karštai diskutuojama nuo pat pandemijos pradžios.
Kai kurie ekspertai teigia, kad galime ir niekada tiksliai nesužinoti, iš kur atsirado pražūtingas virusas.
2021 metų kovą po ilgo SARS-CoV-2 kilmės tyrimo bendradarbiaujant su Kinijos mokslininkais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) padarė išvadą, kad laukinio gyvūno viruso perdavimas per tarpinį nešiotoją buvo „tikėtinas ar net labai tikėtinas kelias“. Tuo metu avarijos laboratorijoje scenarijus „labai mažai tikėtinas“.
Tačiau daugelio šalių mokslininkai netrukus sukritikavo šią ataskaitą dėl nepakankamo skaidrumo ir neišsamių duomenų.
„Science“ publikuojamame laiške pažymima, kad PSO dokumente „abi teorijos nebuvo subalansuotai apsvarstytos“ ir „nebuvo jokių išvadų, kurios aiškiai patvirtintų arba natūralų atsiradimą, arba avariją laboratorijoje“.
„Tinkamas tyrimas turėtų būti skaidrus, objektyvus, pagrįstas duomenimis, apimantis plataus masto ekspertizę, nepriklausomai vertinamas ir atsakingai valdomas siekiant sumažinti interesų konfliktų poveikį“, – teigia laiško autoriai.
Kai kurie ekspertai, neprisidėję prie laiško, palaiko būtinybę toliau tirti viruso kilmę, tačiau nesutinka, kad abi hipotezės šiuo metu turi vienodai stiprius argumentus.
„Yra daugiau įrodymų – tiek genominių, tiek istorinių precedentų, kad pandemija kilo ne dėl avarijos laboratorijoje, o dėl viruso atsiradimo iš gyvūnų“, – sakė Kanados Saskačevano universiteto Vakcinų ir infekcinių ligų organizacijos virusologė Angela Rasmussen.
Parengta pagal „The New York Times“ ir „Live Science“ inf.
