„Mes nerimaujame dėl kai kurios padidėjusios karinės veiklos Arkties regione. Tai padidina nelaimių pavojų ar perspektyvas... ir pakerta bendrą tikslą – taikią ir tvarią regiono ateitį“, – spaudos konferencijoje Reikjavike sakė A. Blinkenas.
„Turime išvengti regiono militarizacijos“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais metais Arktis tapo geopolitinių varžybų tarp Arkties Tarybai priklausančių šalių – Rusijos, JAV, Kanados, Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos – objektu, dėl klimato kaitos ir ledo dangos ploto mažėjimo regionui tapus lengviau pasiekiamam.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo Vakarų šalis nereikšti pretenzijų į Arktį.
„Visiems jau seniai aišku, kad tai yra mūsų teritorija, tai yra mūsų žemė, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją Maskvoje. – Mes esame atsakingi už saugumo mūsų Arkties pakrantėje užtikrinimą.“
„Tačiau kai NATO bando pateisinti savo veržimąsi į Arktį – tai, veikiausiai, yra truputį kitokia situacija, ir mes turime klausimų tokioms savo kaimynėms kaip, pavyzdžiui, Norvegija, kuri visais būdais bando pateisinti NATO atėjimo į Arktį būtinybę. Apie tai, žinoma kalbėsime Arkties Tarybos ministrų posėdyje Reikjavike“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastaraisiais metais paskelbė savo šalies Arkties regiono plėtrą strateginiu prioritetu, tirpstant ledo dangai ir labiau pasiekiamam tampant vadinamajam Šiaurės jūrų keliui, kuriuo Maskva ketina eksportuoti angliavandenilius į Aziją.
Atvykęs į Reikjaviką dalyvauti aštuonių Arkties Tarybos narių užsienio reikalų ministrų susitikime A. Blinkenas taip pat skelbė apie JAV prezidento Joe Bideno administracijos sugrįžimą prie Paryžiaus klimato sutarties ir ryžtą kovoti su klimato kaita.
Tačiau susitikimą temdo augantis smurtas tarp Izraelio ir palestiniečių. Prie konferencijų centro, kur A. Blinkenas susitiko su Islandijos užsienio reikalų ministru Gudlauguru Thoru Thordarsonu, protestavo nedidelė grupė palestiniečius palaikančių demonstrantų su plakatais ir vėliavomis.
„Mes labai stengiamės atgaivinti savo glaudžiausius aljansus ir partnerystes, taip pat mūsų dalyvavimą daugiašalėse institucijose. Buvimas čia atspindi šias pastangas“, – sakė A. Blinkenas islandų užsienio reikalų ministrui.
Jis taip pat pagyrė Islandiją už jos tvirtą paramą žmogaus teisėms, klimato kaitos mažinimui ir jos vaidmenį NATO.
Arktyje klimato kaitos įtaka pastebima labiau nei kitose pasaulio vietose, ypač stipriai ją paveikė dėl tirpstančio ledo ir ledynų kylantis vandens lygis. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepripažino šio reiškinio ir pasitraukė iš 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo, nuvildamas kitas Arkties Tarybos šalis ir kitas valstybes.
Buvęs D. Trumpo valstybės sekretorius Mike'as Pompeo taip pat nustebino aplinkosaugos ekspertus prieš dvejus metus Arkties Tarybos susitikime Suomijoje paraginęs šalis susitaikyti su klimato kaita ir ja pasinaudoti komerciniams tikslams, ypač dėl tirpstančių ledynų atsiveriančiais naujais vandens keliais.
A. Blinkenas vėliau antradienį apsilankys keliuose Islandijos geoterminės energetikos objektuose, o trečiadienį surengs virtinę dvišalių susitikimų su kitais Arkties Tarybos ministrais. Vienas susitikimų numatytas su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu. Tai bus aukščiausio rango JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas nuo J. Bideno administracijos darbo pradžios.
Vašingtono ir Maskvos santykiai yra stipriai pablogėję dėl Rusijos telkiamų pajėgų prie sienos su Ukraina, kibernetinių atakų ir įtarimų, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016 ir 2020 metais. Abi šalys taip pat nesutaria dėl įtakos Arktyje, Rusijai tvirtinant, kad dėl jai priklausančios didelės Arkties teritorijos dalies ji yra dominuojanti galia šiame regione.
Abi valstybės taip pat yra įsivėlusios į ginčą dėl savo ambasadų ir konsulatų statuso po to, kai šiemet Rusija ir JAV išsiuntė virtinę viena kitos diplomatų. Rusija nurodė JAV iki rugpjūčio 1 dienos iš diplomatinių pasiuntinybių atleisti visus įdarbintus neamerikiečius, Vašingtonas sako, kad tokiomis sąlygomis jos pasiuntinybėms bus beveik neįmanoma veikti.
A. Blinkeno ir S. Lavrovo derybos taip pat galėtų būti pasirengimas kitą mėnesį planuojamam J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui.
Pasak aukšto rango pareigūnų, J. Bidenas, nepaisant šalių nesutarimų, yra suinteresuotas JAV ir Rusijos bendradarbiavimu tam tikrais klausimais, tokiais kaip klimato kaita, Artimieji Rytai, Iranas ir Šiaurės Korėja.
A. Blinkenas: JAV „netrukdo diplomatijai“ JT
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį tvirtino, kad jo šalis, nors nepritaria Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pareiškimui dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto, „netrukdo diplomatijai“ šioje organizacijoje.
Saugumo Taryba antradienį turi surengti jau ketvirtą nepaprastąjį posėdį, intensyvėjant diplomatinėms pastangoms sustabdyti Izraelio ir palestiniečių grupių ginkluotus veiksmus, nusinešusius daugiau kaip 200 žmonių gyvybių. Vašingtonas kol kas atsisako pritarti deklaracijai, kuria būtų raginama sustabdyti smurtą.
Kinija apkaltino JAV vyriausybę trukdant Saugumo Tarybos pastangoms kalbėti „vienu balsu“.
JAV sąjungininkių diplomatai taip pat apgailestavo dėl tokios pozicijos. Prezidentas Joe Bidenas yra pažadėjęs sugrąžinti Ameriką į daugiašalę areną po jo pirmtako Donaldo Trumpo vykdytos politikos atsiriboti nuo tarptautinio bendradarbiavimo.
Net likęs vienas Saugumo Taryboje, Vašingtonas tvirtina, kad siekia smurto tarp Izraelio ir palestiniečių nutraukimo.
„Mes netrukdome diplomatijai. Priešingai... Mes vykdome ją praktiškai be sustojimo“, – sakė A. Blinkenas spaudos konferencijoje Reikjavike, paklaustas apie tokią kritiką.
A. Blinkenas, kuris Islandijos sostinėje lankosi prieš trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiantį Arkties Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimą, pabrėžė, kad JAV vykdo „tylią, bet labai intensyvią diplomatiją“.
Valstybės sekretorius pridūrė: „Klausimas, ar kokie nors konkretūs veiksmai, kokie nors konkretūs pareiškimai iš tikrųjų priartina prie tikslo nutraukti smurtą.“ Tuo jis užsiminė, jog amerikiečiai mano, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijos projektas galėtų duoti priešingą rezultatą.
„Jei galvotume,.. jog yra kažkas, taip pat ir Jungtinėse Tautose, kas iš tikrųjų veiksmingai priartintų prie tikslo, mes tai palaikytume. Tačiau šiuo metu esame labai sutelkę dėmesį į šią intensyvią diplomatiją dėl smurto nutraukimo“, – sakė A. Blinkenas.
Jis priminė, kad J. Bidenas primą kartą pademonstravo paramą galimam „ugnies nutraukimui“ tarp Izraelio ir palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“. Abi konflikto šalys toliau apšaudo viena kitą ir kol kas nėra jokių ženklų, kad savaitę trunkanti kruvina eskalacija galėtų nurimti.
„Mūsų tikslas išlieka kuo greičiau nutraukti dabartinį smurto ciklą“, – sakė JAV valstybės sekretorius.
