Geltonieji eléctricos arba tramvajai nėra tik Portugalijos sostinės ikoniniai simboliai. Jie taip pat yra 20-ojo amžiaus pradžios svarbi transporto dalis, kurie įgauna vis didesnę svarbą, Europos Sąjungai (ES) skatinant prikti elektrines transporto priemones siekiant 2050 m. Klimato neutralumo tikslo.
Toks tikslas reiškia, kad transporto išmetamų teršalų kiekis turės sumažėti apie 90 proc.
Daugelis ES šalių, įskaitant Portugaliją, miesto transporto atnaujinimo planus paverčia savo pandemijos atkūrimo fondo išlaidų planų ramsčiu, kuris dabar siunčiamas tvirtinti Europos Komisijai.
„Mes stipriname sistemą, kuri buvo sukurta daugiau nei prieš 150 metų, kad aptarnautų gyventojus, išsibarsčiusius per septynias mūsų kalvas, ir kuri dabar turi pridėtinę vertę, nes mūsų miesto transportas pasižymi žemu anglies dioksido kiekiu“, – tvirtino Lisabonos miesto tarybos narys Miguelas Gasparas.
Praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje daugelis Europos miestų kūrė sudėtingas tramvajaus sistemas, tačiau dauguma tų tinklų Vakarų Europoje vėliau buvo atsisakyta dėl automobilių skatinimo politikos.
„Lisabona šiai tendencijai atsispyrė tik dėl savo unikalios geografijos, – įsitikinęs M.Gasparas. – Buvo bandoma tramvajus pakeisti autobusais, tačiau jie negalėjo pakilti stačiomis mūsų miesto kalvomis ar pasukti siauromis gatvelėmis.“
Nors tramvajaus sistema išliko, M.Gasparas teigė, kad ji nebuvo pakankamai finansuojama ir kai kurios linijos buvo uždarytos devintajame dešimtmetyje.
2017 m. miestas perėmė transporto sistemos kontrolę iš šalies vyriausybės ir nuo to laiko stengėsi atkurti buvusio tramvajų tinklo šlovę, kuriuo kasdien naudojasi maždaug 48 tūkst. Keleivių.
Taip pat atkuriami istoriniai tramvajų tinklai, aptarnaujantys miesto centrinę dalį, kai kurie jų atsirado dar XX a. pradžioje.
Praėjusią savaitę Lisabonos meras Fernando Medina paskelbė, kad bus išleisti 43 milijonai eurų 15 naujų tramvajų pirkimui.
Tendencija visoje Europoje
Panašus entuziazmas dėl tramvajaus jaučiamas visoje Europoje – miestai arba atnaujina senus tinklus, arba tiesia naujus.
Kaip ir Lisabonoje, Berlynas atnaujina tramvajaus tinklą. Nors kai kur tramvajai vis dar cirkuliuoja prieškario bėgiais, kurie buvo palaikomi sovietų valdomoje rytinėje miesto pusėje, vakaruose stengiamasi atkurti linijas naudotas 1954–1967 m.
Vokietijos sostinės transporto senatorius Regine'as Güntheris ragina finansuoti rytinių tramvajaus linijų išplėtimo projektus į senąsias Vakarų Berlyno apylinkes.
Tramvajai sudaro didelę dalį miesto 28 milijardų eurų vertės plano išplėsti viešąjį transportą, numatant papildomus 70 kilometrų bėgių per artimiausius 15 metų.
R.Güntheris sako, kad tramvajai yra geras būdas pašalinti miesto transporto tinklo spragas, nes juos statyti yra pigiau nei metro: „Tramvajai taps vis svarbesne Berlyno stransporto dalimi.“
Berlyno atvejis – puiki tramvajų likimo iliustracija visoje Europoje. Nors buvusių sovietinių šalių miestai išlaikė platų tramvajaus tinklą – Budapeštas, Praha ir Varšuva – daugelis kapitalistinių Europos šalių išardė ištisus tinklus dėl papildomo ploto mašinų keliams.
Pastaraisiais dešimtmečiais ši tendencija buvo atvirkštinė – tramvajai po 70 metų pertraukos grįžo į Notingamą Anglijoje 2004 m., o 2017 m. Strasbūro valdžia pirmą kartą nuo 1945 metų vėl atidarė tiesioginį tramvajų per Reino upę į Vokietiją.
Pietų Europoje stengiamasi atkurti ar išplėsti tramvajaus tinklus Milane ir Romoje, o praėjusią savaitę Ispanijos ministro pirmininko pavaduotoja ir ekologinio perėjimo ministrė Teresa Ribera paskelbė apie 19,6 mln. Eurų planą praplėsti 1897 m. įrengtą tramvajų tinklą, kuris vėl buvo pradėtas naudoti 2007 m.
Istorinis iššūkis
Nors seni tramvajaus tinklai yra privalumas miestams, kurie juos išlaikė, istorinis infrastruktūros pobūdis taip pat trukdo jų plėtrai.
Lisabonos miesto tarybos narys M.Gasparas pripažino, kad pagrindinis iššūkis atkurti daugiau buvusių tinklo linijų ir išplėsti esamą sistemą yra ribotas riedmenų, galinčių važiuoti pagal Lisabonos užsakymą pagamintais tramvajaus bėgiais, kiekis.
„Mes turime 62 tramvajus, ir kadangi jie yra istoriniai, jie gali važiuoti nesilaikydami šiuolaikinių reikalavimų ir taisyklių“, – aiškino portugalas.
„Jei norime išplėsti tinklą, mums reikia daugiau tramvajų, – nurodė jis. – Jie turės atitikti šiuolaikinius nacionalinius ir Europos standartus ir turėti galimybę važiuoti tam tikru mūsų vėžės pločiu, o tai reiškia, kad jie turės būti gaminami pagal užsakymą.“
Be esamų tramvajaus tinklų atnaujinimo, miestai stengiasi būti dar ekologiškesni, maitindami juos elektros energija, pagaminta atsinaujinančių šaltinių.
Lisabonoje 2 megavatų galios saulės ūkis maitins penktadalį miesto viešojo transporto sistemos, taip pat papildys savo parką elektriniais ir vandeniliu varomais autobusais.
Visgi Lisabona tikisi sulaukti daugiau pagalbos iš ES, skirdama daugiau lėšų miestams: „Jei Briuselis nori įgyvendinti „Žaliojo susitarimo“ tikslus, jis turi atkreipti dėmesį į miestus.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
