Teisę atiduoti balsą šį savaitgalį turi apie 14 mln. žmonių. Daugelio nuomone, šie rinkimai yra svarbiausias Čilės balsavimas nuo šalies sugrįžimo prie demokratinės santvarkos prieš 31 metus.
Rinkimų tarnybos duomenimis, šeštadienį balsą atidavė daugiau nei 3 mln. piliečių – apie 20,4 proc. rinkėjų.
„Tikiuosi, kad turėsime konstituciją, kuri užkariaus mūsų tautos sielą“, – atidavęs savo balsą sostinėje Santjage sakė prezidentas Sebastianas Pinera.
35 metų ekonomistė Silvia Navarrete atėjo į vieną iš Santjago rinkimų apylinkių su savo dukrele ant rankų. Moteris teigė nubalsavusi už sistemą, „tinkančią visiems ir leidžiančią išgirsti visus balsus“, taip pat užtikrinti, kad „teisės ir pareigos būtų tikrai sąžiningai paskirstytos tarp visų žmonių“.
Tuo metu 40 metų universiteto profesorius Carlosas Huertasas sakė atidavęs balsą už kandidatus, aktyviai dalyvavusius „šioje socialinėje revoliucijoje“, turėdamas omenyje 2019 metais įsiplieskusias demonstracijas.
Dabartinė Čilės konstitucija buvo priimta dar 1980-aisiais – diktatoriaus Augusto Pinocheto valdymo 1973–1990 metais įkarštyje. Šis dokumentas daugelio yra laikomas kliūtimi socialinio teisingumo pažangai šalyje, priskiriamoje vienoms nelygiausių tarp išsivysčiusių ekonomikų.
Ši nelygybė buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl 2019 metų spalį kilo masiniai protestai. Po mėnesio – ir žuvus 36 žmonėms – vyriausybė sutiko surengti referendumą dėl naujos konstitucijos.
Tas plebiscitas, iš pradžių paskirtas 2020 metų balandį, bet vėliau atidėtas dėl koronaviruso pandemijos, galiausiai įvyko praėjusių metų spalio 25 dieną.
Rezultatas buvo nedviprasmiškas: 80 proc. dalyvių nubalsavo už tai, kad naują konstituciją parengtų specialioji komisija, sudaryta tik iš išrinktų narių.
Lyčių paritetas
Šį savaitgalį varžosi daugiau kaip 1 300 kandidatų, siekiančių tapti istorijos dalimi.
Pasak analitikų, šie rinkimai taps kova tarp kairiojo ir dešiniojo sparno partijų atstovų, o nepriklausomi kandidatai veikiausiai nesulauks reikšmingos paramos.
Kairiosios partijos iš esmės siekia didesnės valstybinės mineralų ir kitų gamtos išteklių – daugiausia privatizuotų po diktatūros – kontrolės ir daugiau valstybės išlaidų švietimui, sveikatos apsaugai, pensijoms ir socialinei gerovei.
Tuo metu dešinieji, irgi pritariantys poreikiui didinti socialinę paramą, iš esmės gina kapitalistinę, laisvosios rinkos sistemą, kuriai jie dėkoja už dešimtmečius trukusį Čilės ekonomikos augimą.
Pirmą kartą pasaulyje pusė visų kandidatų vietų specialiai skirta moterims.
Lyčių pariteto principas bus taikomas ir 155 narių grupei, turėsiančiai per devynis mėnesius parengti naują Čilės pagrindinį įstatymą, kuris bus patvirtintas arba atmestas kitais metais vyksiančiame privalomame nacionaliniame balsavime.
17 vietų šioje asamblėjoje skirta indėnų atstovams.
Šį savaitgalį Čilės gyventojai taip pat renka regionų gubernatorius, merus ir vietos tarybų narius. Šis balsavimas laikomas lapkritį planuojamų prezidento rinkimų lakmuso popierėliu.
Kampaniją prieš balsavimą sunkino COVID-19 protrūkis, o dviejų dienų rinkimų formatas buvo pasirinktas dėl pandemijos. 19 mln. gyventojų turinčioje Čilėje patvirtinta per 1,2 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, beveik 30 tūkst. žmonių mirė.
Čilė yra viena pirmaujančių Pietų Amerikos valstybių pagal vakcinavimą. Daugiau kaip 48,5 proc. iš 15,2 mln. skiepytinų gyventojų jau yra gavę abi vakcinos nuo koronaviruso dozes.
