„Pilietinės visuomenės atlasas“ ataskaitoje gausu pavyzdžių, kaip buvo pažeidžiamos teisės: perpildyti kalėjimai Filipinuose, žurnalistų areštai Zimbabvėje, grasinimai aktyvistams Meksikoje. Jau ketvirtą kartą organizacijos „Bread for the World“ ir „Civicus“ publikuoja didelės apimties ataskaitą apie pilietinių visuomenių ir jų narių situaciją 200 valstybių.
„2019 buvo protestų metai, – teigia „Bread for the World“ pirmininkas Dagmaras Pruinas. – Visame pasaulyje žmonės išėjo į gatves. Susitelkimas tęsėsi iki 2020 metų. Pažiūrėkime į JAV bei Baltarusiją.“
Kai kurie protestai siejami su pandemija, pavyzdžiui, žmonės reikalavo didesnės finansinės paramos, priemonių prieš korupciją.
„Atsakydami į protestus valdantieji daugelyje šalių pasirinko kovoti ne su protestų priežastimis, bet su protestuotojais“, – apgailestavo D.Pruinas.
2020 metų paveikslas – niūrus. Remiantis ataskaita, net 88 proc. pasaulio gyventojų gyvena suvaržytose, prispaustose arba uždarose visuomenėse. Likusieji gyvena atvirose arba sutrikusiose visuomenėse.
Vos 42 iš 196 į tyrimą įtrauktų valstybių yra laikomos atviromis. Į šį sąrašą, deja, nepatenka visos 27 Europos Sąjungos narės.
Korona išryškino silpnybes
Pasak tyrėjų, pandemija suveikė ir kaip katalizatorius, ir kaip didinamasis stiklas.
„Matome, kad pandemija išryškino kai kuriose sistemose bei režimuose egzistavusius trūkumus, – aiškina „Bread for the World“ žmogaus teisių bei taikos departamento vadovė Silke Pfeiffer. – Daug kur pastebima tendencija, kad su pandemija buvo kovojama pasitelkiant perteklinę valdžią. Tai gąsdina piliečius.“
Filipinuose neva dėl karantino nesilaikymo buvo areštuoti 100 tūkst. asmenų. El Salvadore 17 tūkst. buvo be teismo uždaryti. Tarp jų – ir žmogaus teisių aktyvistas, kuris buvo laikomas tris mėnesius net neištestuotas dėl COVID-19.
Policijos smurto dažnėjimas irgi yra didelė problema. 400 žurnalistų apklausa parodė, kad 59 valstybėse žmonės susidūrė su policijos žiaurumu dėl priežasčių, siejamų su virusu. Kolumbijoje beveik 50 nevyriausybinių organizacijų paskelbė bendrą pareiškimą dėl policijos smurto. Šalyje policija tampa vis labiau sukarinta.
Kančios dėl ribojimų
Daugybėje šalių pandemijai suvaldyti skirtos priemonės buvo pasitelktos silpninti demokratiją bei daryti spaudimą žurnalistams bei žmogaus teisių aktyvistams.
Meksikos žmogaus teisių gynėja Clemencia Salas Salazar ilgai buvo saugoma policijos, jos saugumą užtikrino du policijos padaliniai. 2020-ųjų kovą jos apsauga buvo sumažinta iki vieno policininko. Šis sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad likusieji turėjo padėti kovojant su pandemija. Organizacijos „Amnesty International“ teigimu, tokios apsaugos neužtenka. Birželį apsauga vėl buvo padidinta.
Kai kuriose šalyse karantino reguliavimas sukėlė spaudimą žurnalistams. Filipinuose buvo nuspręsta neatnaujinti didžiausio naujienų transliuotojo „ABS-CBN“ licenzijos. Galbūt sutapimas, tačiau stotis ne kartą kritikavo šalies vadovą Rodrigo Duterte.
„Tai reiškia, kad svarbus objektyvios ir kritiškos informacijos šaltinis tapo nebeprieinamas visuomenei“, – rašo „Atlas of Civil Society.“
Kitose šalyse prisidengiant kova su pandemija buvo priimti įstatymai, apribojantys bei stabdantys demokratinius procesus. Kambodžoje, kur 2020 metais oficialiai nebuvo užfiksuota nei viena mirtis nuo koronaviruso, parlamentas patvrtino sunkiai apibrėžiamą įstatymą, kuris leidžia vyriausybei paskelbti nepaprastąją padėtį.
Vilties nedaug
„Atlas of Civil Society“ nesuteikia daug vilčių, kad situacija gerės.
„2020 metais buvo stebimas išskirtinis situacijos blogėjimas“ – teigia D.Pruinas.
Visgi, galima tikėtis nors vieno teigiamo pokyčio. Daugybė pilietinės visuomenės organizacijų sugebėjo užpildyti spragas, kurias paliko vyriausybės, bei parodė, kad su koronaviruso krize galima tvarkytis kūrybiškai.
Vieną iš tokių pavyzdžių galime rasti Brazilijoje. Organizacija, pavadinimu „Assesoria e Servicios a Projetos em Agricultura Alternativa“ pirko maistą iš smulkių ūkių, nebegalinčių parduoti savo produkcijos dėl uždarytų kelių bei prekyviečių. Nupirktas maistas buvo dalinamas padieniams darbininkams, kurie prarado pragyvenimo šaltinius dėl karantino.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
