Operos rūmai atsidarė dieną prieš minint 1946 metų istorinio pirmojo koncerto per karą sugriautoje ir per trejus metus atstatytoje „La Scala“ salėje 75-ąsias metines.
Muzikantus ir atlikėjus garsiais plojimais ir ovacijomis sveikino 500 laimingųjų į renginį patekusių klasikinės muzikos gerbėjų.
„Galimybė vėl mėgautis atmosfera, kurią mums gali sukurti tik publika, kelia didelį jaudulį', – plačiai šypsodamasi sakė pirmasis smuikas Laura Marzadori.
„Tikiuosi, kad tai yra nauja pradžia ir kad mes vėl nesiliausime [groję] po visų tų liūdnų mėnesių tylos“, – pridūrė ji.
Bosiniu klarnetu grojantis Stefano Cardo šią akimirką pavadino „antruoju atgimimu“, nes dirigentas Arturo Toscani atidarė „La Scala“ po karo, o dabar „mes bandome ją atgaivinti po pandemijos“.
Italijoje, kur teatrai ir kino teatrai duris atvėrė nuo balandžio 26 dienos, per COVID-19 pandemiją mirė daugiau nei 122 tūkst. žmonių.
Italijos finansų sostinėje esantys operos rūmai taip pat neišvengė viruso. Iš viso teatre buvo registruoti 144 koronavirusinės infekcijos atvejai, iš jų 64 – chore, nurodė teatro administracija.
Techniniai darbuotojai įdėjo daug pastangų, kad savo išskirtine akustika ir raudonu aksomu muštomis ložėmis garsėjantį teatrą paruoštų atsidarymui.
„Stebuklinga“
Siekiant išlaikyti fizinį atstumą tarp žmonių, visas parteris buvo atiduotas muzikantams, o žiūrovai - perkelti į balkonus.
Kol kas į kiekvieną renginį leidžiama tik po 500 žiūrovų, nors paprastai teatras jų talpina po 2 000.
„Tai buvo stebuklinga, sugrįžimas prie didžiųjų premjeros vakarų“, – sakė viena aistringų operos mylėtojų Pia Matteoni.
Į pensiją išėjusi mokytoja, apsirengusi juoda vakarine suknele ir pasipuošusi dideliu perlų vėriniu, neklausė per karantiną internetu transliuotų koncertų ir laukė didžiojo atidarymo.
Tačiau renginiams vykstant be pertraukų ir neveikiant teatro esantiems barams, pirmadienį įprastai šventinei atmosferai truko tik vieno – šampano taurių skambėjimo.
Vietoje šampano svečiams buvo pasiūlytas rankų dezinfekcinis gelis, kaukės, buvo matuojama jų temperatūra.
S. Cardo pripažino, kad „truputį nervinosi“ prieš pirmadienio koncertą, prasidėjusį didinga choro arija „Patria Opressa“ iš Giuseppe Verdi operos „Macbeth“.
„La Scala“ chorui dirigavo muzikinis vadovas Ricardo Chailly.
„Įrašėme daug koncertų srautiniam transliavimui, bet tai buvo virtualu, o čia – viskas kitaip. Drauge su publika išgyvename stiprių emocijų akimirką, baigiamuosius plojimus, kurių pasiilgome“, – sakė S. Cardo.
„Džiaugsmo ašaros“
Emocijos tikrai plūdo per kraštus.
„Mes visi klausėmės įrašytų koncertų, sėdėdami savo krėsluose, bet tai neturi nieko bendra su gyvai atliekamos muzikos sukeliama emocija, natūralaus garso kokybe ir grožiu“, – sakė nuo 2020 metų „La Scala“ vadovaujantis Dominique'as Meyeris.
„Esu įsitikinęs, kad žiūrovams sugrįžus į „La Scala“ pasirodys džiaugsmo ašaros“, – sakė prancūzas, anksčiau dešimtmetį vadovavęs Vienos operai.
Pirmadienį teatre „La Scala“ debiutavęs 34 metų norvegų sopranas Lise Davidsen atliko jaudinančias arijų interpretacijas iš Richardo Wagnerio operos „Tanhauzeris“, Richardo Strausso vieno veiksmo operos „Ariadne auf Naxos“ ir Fiodoro Čaikovskio „Pikų karalienės“.
Koncertą baigė garsusis vergų choras „Va, pensiero“ iš G. Verdi operos „Nabukas“ – vadinamoji odė laisvei, taip pat skambėjusi ir per A.Toscanini diriguotą koncertą 1946-aisiais.
„Italijos atgimimo signalas“
Prieš „La Scala“ atidarymą sekmadienį italų dirigentas Riccardo Muti pirmą kartą po penkių mėnesių pertraukos dirigavo Vienos filharmonijos orkestrui Italijos šiauriniame Ravenos mieste.
Tačiau antradienį teatro atidarymo 75-ųjų metinių koncertui R. Muti sugrįžta į „La Scala“.
„La Scala“ visada buvo Milano ir Italijos simbolis, tai antras itališkas prekės ženklas pagal reputaciją po „Ferrari“, – sakė ekonomisto išsilavinimą turintis D. Meyeris.
„Paradoksalu, kad „La Scala“ duoda signalą visos šalies atgimimui, nors sveikatos krizės pradžioje buvo sakoma, kad kultūrinė veikla nėra svarbi“, pridūrė jis.
Nors muzikantai ir solistai rengė virtualius koncertus, tačiau jie negalėjo pakeisti jaudinamo susitikimo su publika.
„Buvo labai liūdna būti taip ilgai uždarytiems. Stigo aistros“, – sakė orkestro 54 metų smuikininkas Damiano Cottalasso.
„Kai grojame sau, esame tarsi vystantys augalai“, – pridūrė jis.
