Kalbą tūkstančiams karių ir veteranų Raudonojoje aikštėje jis pasakė prasidedant metiniam paradui, per kurį Maskvos gatvėmis riedėjo įvairi karinė technika.
„Sovietiniai žmonės laikėsi savo šventos priesaikos, gynė savo gimtąją žemę ir išlaisvino Europos šalis nuo juodojo maro“, – pareiškė V. Putinas susirinkusiai miniai.
„Rusija nuosekliai gina tarptautinę teisę. Kartu mes tvirtai ginsime savo nacionalinius interesus, siekdami užtikrinti mūsų žmonių saugumą“, – pažymėjo jis.
Rusijos lyderis taip pat pasmerkė, anot jo, „lėtą sugrįžimą“ ideologijų tų laikų, kai „rasės ir nacionalinės viršenybės, antisemitizmo ir rusofobijos šūkiai buvo tapę kaip niekad ciniški“.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ anksčiau skelbė, jog sekmadienio parade Rusijos sostinėje dalyvaus daugiau kaip 12 tūkst. kariškių, taip pat apie 190 karinės technikos vienetų bei 76 lėktuvai ir sraigtasparniai.
Pergalės dienos paradai sekmadienį taip pat buvo surengti dešimtyse šalies miestų.
Per du dešimtmečius V. Putino valdžios ši valstybinė šventė įgijo vis didesnę svarbą kaip proga parodyti Rusijos karinę galią.
„Visų Rusijos žmonių pergalė“
Prokremliško visuomenės nuomonės tyrimų instituto VTsIOM šią savaitę atlikta apklausa parodė, jog 69 proc. rusų gegužės 9-ąją laiko svarbiausia metų švente.
Trečdalis respondentų pareiškė, jog dalyvaus šventės renginiuose, o penktadalis nurodė, jog stebės renginius per televiziją.
„Man ir mano šeimai ši šventė reiškia visų Rusijos žmonių pergalę, – naujienų agentūrai AFP Vladivostoke pareiškė 31 metų buhalterė Julija Gulevskich. – Mes didžiuojamės, prisimename ir pagerbiame visus savo giminaičius ir draugus. Ir visus drąsius kareivius.“
Ji pridūrė esanti laiminga, jog paradas įvyko, nepaisant dėl pandemijos taikomų priemonių.
Rusija yra atšaukusi beveik visas priemones, kurių ėmėsi siekdama pažaboti viruso plitimą, nors daugumoje regionų tebegalioja masinių susibūrimų draudimas.
Iki sekmadienio šalyje buvo patvirtinta beveik 4,9 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir mirė daugiau kaip 113 tūkst. užsikrėtusiųjų.
Tačiau valdžia yra kritikuojama už tai, jog skaičiuoja tik tuos mirties atvejus, kai po skrodimo patvirtinama, jog koronavirusas buvo pagrindinė mirties priežastis.
Rusijos statistikos tarnybos praėjusį mėnesį paskelbti skaičiai parodė, jog iki kovo pabaigos šalyje realiai buvo užregistruota apie 250 tūkst. su koronavirusu susijusių mirties atvejų.
Įtampa santykiuose su Vakarais
Pastarosiomis savaitėmis kelios Europos šalys dėl šnipinėjimo skandalų išsiuntė Rusijos diplomatų, o Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) paskelbė naujų sankcijų Maskvai dėl situacijos su kalinamu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu ir įtarimų dėl kibernetinių atakų.
Taip pat smarkiai padidėjo įtampa dėl konflikto Rytų Ukrainoje, kuris kilo po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą ir kuriame, kaip plačiai manoma, Maskva remia prorusiškus separatistus.
Vyriausybės ir separatistų susirėmimai šiame konflikte, kuris jau pareikalavo per 13 tūkst. žmonių gyvybių, intensyvėja nuo sausio mėnesio.
Praėjusį mėnesį Maskva pasienyje su Ukraina ir Kryme buvo sutelkusi 100 tūkst. karių – daugiausiai nuo 2014 metų. Tačiau netrukus buvo pradėta atitraukti tas pajėgas, o daugelis analitikų tokius manevrus palaikė naujojo JAV prezidento Joe Bideno administracijos išbandymu.
Anksčiau šią savaitę Kijeve apsilankė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, siekęs parodyti Vašingtono paramą Ukrainai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį su Europos diplomatais nuvyko į prorusišką separatistinį rytinį Luhansko regioną, kad pažymėtų Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
