A. Bodnaras kritikavo Europos Sąjungą už per lėtą atsaką į Lenkijos įstatymo viršenybės principo pažeidimus, sakydamas, kad Lenkijos vyriausybėje įsitvirtinę dešinieji populistai „mėgina padaryti neveiksnius arba perimti papildomus valdžios mechanizmus vieną po kito“.
Tokios nutartys kaip būsimas Konstitucinio teismo sprendimas, ar ES įstatymai turi turėti viršenybę virš Lenkijos, yra „ribų perženginėjimas, einant nedemokratinės valstybės kryptimi“, skundėsi teisininkas.
Prezidentas Andrzejus Duda, artimas valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas, žurnalistams sakė, kad A. Bodnaro požiūris yra „nepagrįstas objektyviais faktais“ ir tėra „politinės kovos dalis“.
Pasak jo, „labai blogai, kad išsakydamas tokius bendrus šūkius, kurie, mano nuomone, yra tiesiog antilenkiški, o žvelgiant iš lenkiškos perspektyvos – antivalstybiniai, jis nepateikia jokių konkrečių faktų, kurie leistų jam taip teigti“.
Lenkija turi „absoliučiai neginčijamai demokratiškus rinkimus“ visuose lygmenyse, sakė jis.
Pernai po A. Dudos perrinkimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojai pranešė, kad rinkimus „temdė“ nešališkas nušvietimas per valstybinę televiziją.
Pasak A. Dudos, A. Bodnaro komentarai rodo, kad Lenkijai kuo skubiau reikia rasti naują ombudsmeną.
A. Bodnaras buvo paskirtas prieš ateinant į valdžią dabartinei vyriausybei. Jo penkerių metų kadencija formaliai baigėsi rugsėjį.
Vis dėlto ombudsmenas liko toliau dirbti, nes Seimas, kur PiS ir mažesnės koalicijos partijos turi daugumą, bei opozicijos kontroliuojamas Senatas nesugebėjo susitarti dėl įpėdinio.
Praeitą mėnesį Konstitucinis Tribunolas nutarė, kad A. Bodnaro darbo pratęsimas prieštarauja pagrindiniam įstatymui ir įpareigojo jį per tris mėnesius pasitraukti.
Kol kas neaišku, kas nutiktų, jeigu iki to laiko nepavyktų rasti jam pamainos.
A. Bodnaras ginčą dėl šio posto laiko valdančiosios partijos strategijos natūralia tąsa. Anot jo, PiS nori užsitikrinti, kad naujas ombudsmenas „nebūtų per daug nepriklausomas, per daug pajėgus nuolat prižiūrėti valdančiuosius“.
