Išvakarėse jis telefonu pasikalbėjo su Turkijos, kuri kategoriškai prieštarauja armėnų žudynių Osmanų imperijoje vadinimui genocidu, lyderiu.
Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu. Šeštadienį minimos 106-osios šių žudynių metinės.
Turkija ginčija tokią įvykių interpretaciją. Anot jos, aukų skaičius yra išpūstas, o dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Ankara tvirtina, kad apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.
Armėnų genocidą jau yra pripažinusios apie tris dešimtis valstybių.
Sausį JAV prezidentu tapęs J. Bidenas žadėjo daug dėmesio savo kadencijos metu skirti žmogaus teisėms. Penktadienį jis pirmąkart telefonu pasikalbėjo su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Baltųjų rūmų pranešime apie šį pokalbį pasakyta tik kad J. Bidenas paragino palaikyti „konstruktyvius dvišalius santykius su išplėstomis bendradarbiavimo sritimis ir veiksmingą nesutarimų valdymą“.
Turkijos pareiškime apie lyderių pokalbį panašiai buvo pabrėžiami teigiami dalykai ir sakoma, kad R. T. Erdoganas ir J. Bidenas sutarė dėl „bendradarbiavimo svarbos“.
Ketvirtadienį R. T. Erdoganas savo patarėjams liepė „ginti tiesą nuo tų, kurie palaiko melą apie vadinamąjį „armėnų genocidą“.
Vis dėlto Baltieji rūmai pareiškė, kad J. Bidenas ir R. T. Erdoganas susitiks, kai jiedu birželio mėnesį viešės Briuselyje, kur vyks NATO viršūnių susitikimas; galbūt tai yra ženklas, kad abu lyderiai nori išvengti tolesnio santykių pablogėjimo.
Be to, R. T. Erdoganas ketvirtadienį dalyvavo virtualiame aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais, kuris buvo surengtas J. Bideno iniciatyva, nors prieš tai JAV lyderio sąjungininkai Kongrese paviešino prezidento planus dėl genocido pripažinimo.
Paklausta, ar armėnų žudynės bus pripažintas genocidu, Valstybės departamento atstovė spaudai Jalina Porter žurnalistams penktadienį sakė „tikėtis pranešimo rytoj“.
Paskelbęs tokį sprendimą J. Bidenas taptų pirmuoju JAV prezidentu, aiškiai įvardijusiu armėnų žudymą genocidu, ir nors toks istorinis sprendimas neturėtų teisinių pasekmių, jis papiktintų Ankarą.
Kiek anksčiau daugiau kaip 100 Kongreso narių, vadovaujamų Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininko demokrato Adamo Schiffo, parašė prezidentui laišką, kuriame paragino jį tesėti rinkimų kampanijos pažadą pripažinti armėnų genocidą.
JAV Kongresas armėnų genocidą simboliniu balsavimu oficialiai pripažino 2019 metų gruodį.
J. Bidenas, kuris būdamas senatoriumi užmezgė glaudžius ryšius su Amerikos armėnų bei Amerikos graikų bendruomenėmis, per savo prezidento kampaniją žadėjo pripažinti armėnų genocidą.
Kalbėdamas praėjusių metų balandžio 24 dieną kaip kandidatas į prezidentus, J. Bidenas sakė: „Jei mes iki galo nepripažįstame, nepaminime ir nemokome savo vaikų apie genocidą, žodžiai „daugiau niekada“ netenka prasmės.“
