Toks žingsnis dar labiau padidins įtampą tarp JAV ir jų sąjungininkės NATO Turkijos, kuri kategoriškai prieštarauja armėnų žudynių Osmanų imperijoje vadinimui genocidu, nors tokį apibrėžimą jau taiko dešimtys šalių, įskaitant Prancūziją ir Rusiją.
J. Bidenas sprendimą dėl armėnų žudynių pripažinimo genocidu turi paskelbti šeštadienį, per 106-ąsias šių žudynių metines, pranešė laikraščiai „The New York Times“ ir „The Wall Street Journal“. Armėnų žudymas prasidėjo 1915-aisiais, Osmanų imperijai kariaujant su carine Rusija dabartinės Armėnijos teritorijoje.
Paskelbęs tokį sprendimą J. Bidenas taptų pirmuoju JAV prezidentu, aiškiai įvardijusiu armėnų žudymą genocidu, ir nors toks istorinis sprendimas neturėtų teisinių pasekmių, jis papiktintų Ankarą, tvirtinančią, kad jokio genocido nebuvo ir kad abi šalys Pirmojo pasaulinio karo metu įvykdė žiaurių nusikaltimų.
Kiek anksčiau daugiau kaip 100 Kongreso narių, vadovaujamų Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininko demokrato Adamo Schiffo, parašė prezidentui laišką, kuriame paragino jį tesėti rinkimų kampanijos pažadą pripažinti armėnų genocidą.
JAV Kongresas armėnų genocidą simboliniu balsavimu oficialiai pripažino 2019 metų gruodį.
Nyderlandų parlamentui vasarį paraginus vyriausybę pripažinti armėnų genocidą, Turkija pareiškė, kad šiuo žingsniu „siekiama perrašyti istoriją vadovaujantis politiniais motyvais“.
Baimindamasis, kad J. Bidenas savo kalboje šeštadienį gali pripažinti armėnų genocidą, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu šią savaitę viename interviu sakė, kad „teisiškai neįpareigojami pareiškimai neturės jokios naudos, bet pakenks santykiams“.
„Jei Jungtinės Valstijos nori pabloginti ryšius, spręsti jiems“, – pridūrė M. Cavusoglu.
