CŽV užverbuotas pilotas Jose Raulis Martinezas paprašė – ir gavo – agentūros patikinimą, kad du jo sūnus galės įgyti universitetinį išsilavinimą, jei pats pilotas žus operacijos metu, rodo Vašingtone įsikūrusio Nacionalinio saugumo archyvų tyrimų instituto paskelbti dokumentai.
J. R. Martinezui išskirdus į Prahą, CŽV būstinė JAV nurodė savo bazei Havanoje atšaukti misiją.
„Nutraukti, – sakoma pranešime. – Nutraukiame užduotį.“
Tuo metu su pilotu jau nebuvo galima susisiekti. Grįžęs į Kubą J. R. Martinezas savo kuratoriui pranešė „neturėjęs galimybės surengti tokios avarijos, kokia buvo aptarta“.
Informacija apie planą paaiškėjo tuo metu, kai velionio revoliucijos lyderio Fidelio Castro 89 metų brolis Raulis Castro pasitraukė iš Kubos komunistų partijos lyderio posto.
R. Castro atsistatydinimas reiškia, kad pirmą kartą po daugiau nei šešių dešimtmečių kubiečiams oficialiai nebevadovaus joks Castrų šeimos atstovas.
Politinis vairas veikiausiai pereis į 60 metų Miguelio Diazo-Canelio rankas, kuris nuo 2018 metų eina Kubos prezidento pareigas.
„Šie dokumentai mums primena tamsią ir grėsmingą JAV operacijų prieš Kubos revoliuciją praeitį“, – naujienų agentūrai AFP teigė Nacionalinio saugumo archyvų analitikas Peteris Kornbluhas.
„Castrų erai oficialiai priartėjus prie pabaigos, JAV politikos formuotojai turi galimybę palikti šį istorinį bagažą praeityje ir dalyvauti kuriant Kubos ateitį po Castrų valdymo“, – teigė jis.
Valdant F. Castro JAV prezidentai keitėsi vienuolika kartų, o pats Kubos lyderis išgyveno daugybę pasikėsinimų į savo gyvybę – pasak Guinnesso pasaulio rekordų knygos, prieš jį buvo suorganizuoti 638 sąmokslai, įskaitant nepavykusią 1961 metų invaziją Kiaulių įlankoje, kai CŽV finansuoti ir vadovauti 1,4 tūkst. kubiečių nesėkmingai pamėgino nuversti komunistinį režimą.
