Tyrimas dėl šio be pėdsako dingusio emigranto ir fermos darbuotojo tęsėsi net penkerius metus. Visą šį laikotarpį lieutvis bijojo, kad jo pagrobėjai jį ras ir nužudys.
Aiškėja, kad R.Puišis pasislėpė mažame miško lopinėlyje netoli Visbičo Kembridžšyre. Savo gerai užmaskuotą slėptuvę buvo įsikūręs tankiuose brūzgynuose atokiau nuo gatvės.
Policija atskleidė šokiruojančią vaizdo medžiagą, kai vyras buvo rastas 2020 metų liepą. Detektyvai, tyrę jo dingimo bylą, aptiko jo laikinąją slėptuvę.
Video medžiagoje užfiksuoti euforiški pareigūnų šauksmai „Mes jį radome!“. Dingusiojo saugumas buvo užtikrintas, R.Puišys buvo policijos išlydėtas iš savo varganos slėptuvės.
Policiją pas jį atvedė sesers suteikta informacija. Moteris gavo žinučių iš brolio „Facebook“ paskyros, prisijungusio prie bevielio tinklo viename prekybos centre. Tai įvyko 2018 metais.
Vyriausiasis detektyvas Adamas Gallopas tai apibūdina kaip „netikėtą posūkį“. Naujojoje „Facebook“ paskyroje buvo anksčiau nematyta R.Puišio nuotrauka. Šeima patvirtino, kad tai tikrai jis.
Ne vienintelis, patekęs į vergiją
Policijos tyrimas atskleidė, kad vyras pateko į šiuolaikinės vergijos pinkles, rastos sąsajos su organizuota nusikaltėlių organizacija.
Policijos apklausose emigrantas atsleidė šiurpias savo istorijos detales. Atvykęs į Jungtinę Karalystę dirbti jis buvo žiauriai sumuštas vieno vyro. Vieną kartą jis jį daužė raktų ryšuliu per galvą, kitą kartą jis buvo mušamas grilio įrankiu. Vėliau R.Puišys buvo užrakintas nakčiai rūsyje.
Tas vyras atėmė lietuvio pasą ir banko kortelę, atiminėdavo pinigus, uždirbtus porų auginimo ūkyje, kur emigrantas dirbo. Smurtautojas tikino, kad jo auka jam skolinga tūkstančius svarų. R.Puišys pasakoja, kad tas vyras buvo gaujos dalis. Sykį ta gauja privertė kitą vergą išsikasti sau pačiam kapo duobę, taip siekdami jį įgąsdinti ir kontroliuoti.
Į penktąją dešimtį įkopęs lietuvis po šių kankinimų pradėjo naują gyvenimą kitoje šalies dalyje.
Vyro dingimo tyrimui vadovavęs detektyvas A. Gallopas teigė, kad R.Puišys „pats save įkalino miškuose“.
„Sunku net patikėti, kad jis visiškai nepastebėtas gyveno taip arti vietos, kurioje veikė policija“, – stebėjosi tyrėjas.
„Mes susisiekėme su visomis policijos pajėgomis, vietos valdžia, visomis sveikatos įstaigomis, daugiau, nei 250 hostelių, 600 įdarbinimo agentūrų, netgi su gaujomis – labai sunku gyventi nepaliekant jokio pėdsako. Bet visą šį laiką mus skyrė mylios.“
„Kai radome jį, pajutome milžinišką palengvėjimą. Labai liūdna pagalvoti, kaip jis gyveno penkerius metus. Kaip tyrėjai mes galvojome apie šiuos penkerius metus ir klausėme savęs, ką padarėme ne taip, kad negalėjome jo rasti anksčiau“, – pripažįsta detektyvas.
R.Puišys dingo 2015 rugsėjį po darbo. Detektyvai baiminosi, kad jis galėjo būti nužudytas. Buvo žinoma, kad rugsėjo 26 jis išėjo iš darbo „Nightlayer“ porų ūkyje Čaterise ir vakare prisijungė prie lietuvių vyrų grupės.
Panika kilo kai jis nepasirodė darbe po dviejų dienų ir jo darbuotojo pažymėjimas buvo rastas parke.
Mėnesiu anksčiau jau buvo kilę įtarimų dėl jo saugumo, kai buvo gauta žinių, kad jis yra išnaudojamas. Taigi, 2015 lapkritį buvo pradėtas tyrimas dėl galimos žmogžudystės. Vyko intensyvios lavono paieškos.
2015 metų gruodį bvuo suimtas 31 metų amžiaus vyras iš Visbičo. Jis buvo įtariamas žmogžudyste, uždarytas į areštinę, tačiau vėliau paleistas. Šiuo metu jis yra ieškomas pagal Europos arešto orderį dėl kaltinimų šiuolaikine vergove.
R.Puišys detektyvams nupasakojo dieną, kai jam teko pabėgti baiminantis dėl savo gyvybės.
„Jis turėjo raktų ryšulį ir vis žaidė, žaidė su jais. Tada trenkė man raktais per galvą. Bėgo kraujas, o jis man grasino peiliu. Klausė, kur aš norėčiau, kad jis man durtų“, – pasakojo nukentėjusysis.
Vyras prisimena, kad po to jis buvo mušamas aliuminiu strypu iš spintos.
„Man labai skaudėjo, aš negalėjau atsistoti. Jis man liepė nulipti žemyn ir atsinešti skudurą kraujui išvalyti. Aš vos galėjau atsistoti ir vos nuėjau žemyn, – per policijos apklausas skaudžiais prisiminimais dalinosi emigrantas. – Aš susiradau duris ir bėgau. Nežinojau, kur eiti. Pasukęs į kairę radau nedidelį parką. Nuėjau ten ir pasislėpiau krūmuose.“
„Tada penkis metus gyvenau miške. Radau kažkieno paliktą palapinę, kurioje galėjau miegoti, ir praleidau ten visą žiemą. Tada radau tą kitą vietą miškuose ir pasilikau. Bijojau, kad mane vėl gali rasti.“
Skaičiuojama, kad daugiau, nei 100 tūkst. asmenų Jungtinėje Karalystėje gyvena vergovės sąlygomis.
Slėptuvė, kurios galėtų pavydėti net specialiosios pajėgos
R.Puišio išgyvenimo istorija yra išties išskirtinė. Jis visur knaisiojosi ieškodamas maisto, kad nesušaltų rengėsi išmestais drabužiais, dėl ko, kaip pats teigia, jam buvo labai gėda. Jis netgi rado mobilųjį telefoną.
Jis vengė žmonių ir didžiąją laiko dalį praleido savo iš asbesto plokščių suręstoje pašiūrėje. Jis ten sėdėdavo dienos metu, o kiekvieną vakarą vos kelioms valandoms išeidavo.
Policija pripažino, kad jo slėptuvė yra statinys, dėl kurio „specialiosios pajėgos galėtų didžiuotis“. Pareigūnai buvo „sužavėti ir pritrekti“ vyro sugebėjimu penkerius metus išgyventi, prasimaitinti ir būti geros sveikatos.
„Jis paniškai bijojo būti aptiktas, – pasakojo vienas iš detektyvų, apsilankęs lietuvio slėptuvėje. – Tai yra neįtikėtina, kad jis tokioje vietoje taip ilgai išgyveno.“
2019 metais jo sesuo, kuri bijojo, kad vyras jau miręs, gavo keistą žinutę „Facebook“ iš kažko, kas sakėsi esąs jos dingęs brolis. Jie pasikalbėjo ir ji įsitikino, kad tai jis, nes jis žinojo detalių apie jų šeimą, kurių niekas kitas negalėjo žinoti.
Galimą žmogžudystę tyrę ekspertai iš naujo ėmė tirti atvejį. Buvo praėję daugiau, nei 1,6 tūkst. dienų po vyro dingimo. Jie atsekė pagal „Facebook“ paskyrą, kad telefonas buvo panaudotas prisijungus prie bevielio tinklo vienoje parduotuvėje Visbiče.
Po šešis mėnesius trukusių pastangų įkalbėti R.Puišį išlįsti iš slėptuvės, dėl ko su juo per „Facebook“ kalbėjosi profesionalūs derybininkai, liepos 1 galiausiai paaiškėjo, kad vyras penkerius metus gyveno apšiurusioje lūšnoje giliai miškuose netoli Herkrofto kelio.
Vyriausiasis detektyvas Adamas Gallopas pasakoja: „Kai jis pasakoja savo išgyvenimo istorijos detales, tai skamba išties neįtikėtinai. Tai tikrų tikriausias pirkmykščio medžiotojo gyvenimo būdas. Jis slapstosi dieną ir naktį išlenda ieškotis maisto.“
„Visgi, jis nusiskutęs, kalba protingai, rūpinasi savimi ir išlaikė savo orumą. Tik psichologiškai jis yra tiek prisirišęs prie šios rutinos, kad jam sunku iš to ištrūkti, – kalbėjo tyrėjas. – Jis jautėsi beviltiškai. Labai sunku suvokti, ką iš tiesų jis galvojo tada, tačiau manau, kad jis jautėsi visiškai bejėgiškai.“
„Prieš pradingdamas jis gyveno Visbiče tris ar keturis metus. Jis miestelyje ir jo apylinkėse dirbo žemės ūkio darbus. Angliškai kalba prastai, todėl yra visiškai priklausomas nuo kitų. Taigi, juo buvo manipuliuojama, iš jo buvo atiminėjami pinigai, jis negalėjo kontroliuoti savo finansų.“
„Jis buvo prievartos ir kontrolės auka šalyje, kur jis neturi nei šeimos, nei draugų, nei jokio atsarginio plano, – aiškino detektyvas. – Manau, kad suveikė natūralus kovos ar pabėgimo instinktas, vyro atsakas į situaciją buvo pabėgti ir pasislėpti.“
Su lietuviu šiuo metu dirba psichologai ir jis ketina pradėti naują gyvenimą kitoje šalies dalyje.
Parengta pagal „Daily Mail“ inf.
