Tarp nuteistųjų yra keletas žymiausių miesto demokratijos aktyvistų, iš kurių daugelis yra nesmurtinės elgsenos šalininkai, dešimtmečius vykdę bergždžias kampanijas dėl visuotinės rinkimų teisės.
Jie yra naujausia prodemokratinių veikėjų grupė, patraukta baudžiamojon atsakomybėn, Kinijai vykdant plačią susidorojimo su disidentais kampaniją neramiame finansų centre.
Tarp jų yra Martinas Lee, 82 metų advokatas, kurį kadaise Pekinas buvo pasirinkęs padėti parašyti Honkongo mini konstituciją, ir Margaret Ng, 73 metų advokatė, buvusi opozicijos įstatymų leidėja.
Tarp nuteistųjų yra ir žiniasklaidos magnatas Jimmy Lai, kuris šiuo metu yra areštuotas pagal naująjį Pekino primestą nacionalinio saugumo įstatymą.
Taip pat nuteistas veteranas disidentas Leung Kwok-hungas, geriau žinomas „Ilgaplaukio“ pravarde. Jis irgi buvo sulaikytas pagal tą patį teisės aktą.
Kiti nuteistieji – įtakingi Pilietinių žmogaus teisių fronto (CHRF), organizavusio virtinę didelių protestų 2019 metais, nariai.
Kai kurie iš jų ketvirtadienį ryte prie teismo rūmų prieš verdikto paskelbimą demonstravo ryžtingą nusiteikimą, laikydami plakatus su užrašu „Protestuokite prieš politinį slopinimą“.
„Labai didžiuojamės, net jei už tai teks keliauti į kalėjimą, – sakė buvęs įstatymų leidėjas, Leiboristų partijos lyderis Lee Cheuk-yanas. – Toliau rengsime eitynes, kas belauktų ateityje.“
Septynis iš jų kaltais dėl neteisėto susibūrimo organizavimo ir sąmoningo dalyvavimo jame pripažino Honkongo teismas. Dar du buvo anksčiau pripažinę savo kaltę.
Jiems gresia laisvės atėmimo bausmės iki penkerių metų.
Daugiatūkstantinės eitynės
Ši grupė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nesankcionuoto susibūrimo organizavimą 2019 metų rugpjūčio 18 dieną. Tai buvo viena didžiausių protesto akcijų tais metais, kai žmonės plūdo į gatves reikalauti, kad būtų užtikrinta demokratija ir didesnė policijos atskaitomybė.
Organizatorių tvirtinimu, į tą protestą susirinko 1,7 mln. žmonių – beveik kas ketvirtas Honkongo gyventojas. Visgi patikrinti organizatorių nurodytą skaičių nebuvo galimybių.
Tai neabejotinai buvo vienos didžiausių 2019 metų eitynių, per kurias didžiulės minios žmonių su skėčiais daugelį valandų taikiai judėjo miesto gatvėmis.
Protestai Honkonge gali vykti tik gavus valdžios leidimą. Žmogaus teisių gynėjai seniai kritikuoja baudžiamąjį persekiojimą už nesankcionuotus susibūrimus.
Britų teisininkas Davidas Perry, pasamdytas Honkongo vyriausybės būti vyriausiuoju prokuroru, atsistatydino, Jungtinės Karalystės vyriausybei ir Britanijos teisinėms institucijoms griežtai sukritikavus jo sprendimą užimti šį postą.
Anot prokurorų, minėta aktyvistų grupė nepaisė policijos nurodymų tą dieną ir skatino minias žygiuoti per pagrindinę Honkongo salą, sutrikdant transporto eismą.
Savo nutartyje apygardos teisėja AJ Woodcock nurodė esanti linkusi skirti maksimalias laisvės atėmimo bausmes ir pažymėjo, jog faktas, kad eitynės buvo taikios, nepateisina kaltinamųjų.
„Būtų neteisinga pažeidėjui tvirtinti, kad nors jo aktas buvo nesankcionuotas,.. jis neturėtų būti suimtas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar nuteistas, nes tas tas aktas galiausiai buvo taikus ir be smurto“, – savo nutartyje rašė teisėja.
Bausmės šiems aktyvistams bus paskirtos balandžio 16 dieną. Grupės nariai, nesuimti dėl kitų kaltinimų, buvo paleisti, tačiau iš jų buvo paimti dokumentai ir jiems buvo nurodyta neišvykti iš Honkongo.
Griežtos priemonės opozicijai nuslopinti
Nuo 2019 metų praktiškai visi protestai Honkonge buvo uždrausti, valdžiai atsisakant išduoti leidimus susibūrimams dėl saugumo priežasčių arba dėl pandemijos.
Protestai dažnai peraugdavo į susirėmimus tarp riaušių policijos ir radikaliai nusiteikusių demonstrantų grupių ir tapo rimčiausių iššūkiu Pekino valdymui nuo 1997 metų, kai Didžioji Britanija grąžino Honkongą Kinijai.
Per septynis protestų mėnesius buvo areštuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Tęsiantis masiniams areštams ir mieste dėl koronaviruso pandemijos įvedus griežtus suvaržymus, demonstracijos galiausiai nuslopo.
Po protestų bangos buvo imtasi griežtų priemonių opozicijai nuslopinti ir priimtas naujas nacionalinio saugumo įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už miglotai apibrėžtus keturių rūšių nusikaltimus: raginimus atsiskirti, ardomąją veiklą, terorizmą ir susimokymą su užsienio jėgomis.
Šis įstatymas iš esmės nutildė kitokią nuomonę ir pavertė neteisėta veika politinių pažiūrų reiškimą.
Anksčiau šią savaitę Kinija priėmė teisės aktą dėl Honkongo rinkimų sistemos didžiulio masto pertvarkos, sumažindama tiesiogiai renkamų deputatų skaičių ir užsitikrindama, kad dauguma miesto įstatymų leidėjų bus patikrinti ir atrinkti Pekinui lojalių komitetų.
Pagal naująjį įstatymą, Honkongo parlamento – Įstatymų Leidžiamosios Tarybos – narių skaičius bus padidintas nuo 70 iki 90, tačiau tik 35 iš jų bus renkami tiesiogiai. Be to, visi asmenys, norintys kandidatuoti į parlamentą, bus tikrinami nacionalinio saugumo policijos ir specialaus komiteto, vertinsiančio jų „patriotiškumą“.
Kinija ir Pekinui lojali Honkongo valdžia sako, kad šių priemonių reikia stabilumui šiame finansų centre atkurti.
Kritikai savo ruožtu kaltina Pekiną, kad šis suvaržė laisves ir autonomiją, pažadėtas Honkongui, kai ši buvusi britų kolonija buvo grąžinta Kinijai.
Susitarime dėl Honkongo grąžinimo buvo numatyta, kad miestas bus valdomas pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, leidžiantį jam išlaikyti tam tikrą autonomiją ir kai kurias laisves, kurių neturi autoritariškai valdomos žemyninės Kinijos piliečiai.
